Žmogaus teisės arba kur kreiptis ?

Naršydamas po internetą aptikau puikų puslapį apie žmogaus teises  – http://www.manoteises.lt/ su naudingais kontaktais pvz. atvėju kuomet kėsinamasi į žmogaus prigimtines teises:)

p.s. nepamirškit, kad su teisėm atsiranda ir pareigos.

Teisinė pagalba

Šiame poskyryje pateikiamos nuorodos į nemokamą bei valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančių institucijų bei organizacijų svetaines. Valstybės garantuojama teisinė pagalba http://www.teisinepagalba.lt/Svetainėje pateikiama visa būtiniausia informacija apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, jos suteikimą, reikalingus dokumentus. Taip pat pateikiamas išsamus savivaldybių institucijų, teikiančių pirminę teisinę pagalbą bei tarnybų, teikiančias antrinę teisinę pagalbą sąrašas su adresais ir kontaktais. Vilniaus universiteto teisės klinika http://mrtenente.infosys.lt/tk/   Svetainėje pateikiama informacija apie Viešąją įstaigą „Vilniaus universiteto Teisės klinika“, kuri nuo 1998 m teikia pirminę teisinę pagalbą besikreipiantiems asmenims (suteikia teisinę informaciją, teisines konsultacijas, rengia dokumentus, skirtus valstybės ir savivaldybių institucijoms) bei vykdo visuomenės teisinį švietimą veiklas. Užsiregistruoti dėl teisinės pagalbos galima: Atėjus į įstaigą, adresu Vilniaus g. 25, Vilniuje, Telefonu: 8 5 231 28 00, Elektroniniu paštu: registracija@teisesklinika.lt.  MRU Teisinės pagalbos centras Bendradarbiaudamas su Vilniaus miesto savivaldybe, centras Vilniaus miesto gyventojams teikia nemokamas teisines konsultacijas. Konstitucijos pr. 3, 215 kab. , LT-09601 Vilnius Tel.: 1664 Faks.: 8 5 2112222 El. paštas: ptk@mruni.lt Valstybinės institucijos   Šiame poskyryje pateikiamos nuorodos į nemokamą bei valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančių institucijų bei organizacijų svetaines. Taip pat pridedamas sąrašas valstybės institucijų, veikiančių žmogaus teisių apsaugos srityje bei tiriančių asmenų skundus dėl žmogaus teisių pažeidimų tam tikrose veiklos srityse. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba http://www.lygybe.lt/Tiria skundus asmenų, patyrusių diskriminaciją ar priekabiavimą dėl amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ir etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų darbe, švietimo įstaigoje ar teikiant paslaugas. Kiekvienas fizinis ir juridinis asmuo turi teisę pateikti Lygių galimybių kontrolieriui skundą dėl lygių teisių pažeidimo. Skundai pateikiami raštu: pareiškėjas arba jo įgaliotas asmuo skundą Lygių galimybių kontrolieriui gali atsiųsti paštu (Šeimyniškių g. 1A, LT 09312, Vilnius), faksu (8 5 2612725), elektroniniu paštu (mvlgk@lrs.lt) ar atnešti į Lygių kontrolieriaus tarnybos priimamąjį. Pareiškėjas taip pat gali pateikti skundą žodžiu ar telefonu (8 5 2612787). Tokiais atvejais kontrolierius, įžvelgęs pateiktoje informacijoje ar pranešimuose Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo ar Lygių galimybių įstatymo pažeidimo požymius, gali pradėti tyrimą savo iniciatyva. Seimo kontrolierių įstaiga http://www.lrski.lt/   Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje. Seimo kontrolieriai netiria skundų dėl darbo teisinių santykių, taip pat netikrina teismų priimtų sprendimų, nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumo ir teisėtumo, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau tiria skundus dėl prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, pažeidžiančių žmogaus teises ir laisves. Gedimino pr. 56, LT-01110 Vilnius kodas 191759894 Tel. 8 5 266 51 05 Faks. 8 5 266 51 38 El. p. ombuds@lrs.lt Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga http://vaikams.lrs.lt/ Tai savarankiška (atskaitinga tik Seimui) vaiko teisių laikymosi priežiūros ir kontrolės institucija, išlaikoma iš valstybės biudžeto. Vaiko teisių apsaugos kontrolierius tiria skundus dėl valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų ir jų pareigūnų, nevalstybinių institucijų bei kitų fizinių ir juridinių asmenų, veiksmų ar neveikimo, dėl kurių pažeidžiamos teisės aktų, reglamentuojančių vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugą, nuostatos, dėl kurių pažeidžiamos ar gali būti pažeistos vaiko teisės ar jo teisėti interesai. Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę kreiptis į vaiko teisių apsaugos kontrolierių. Vaikas į vaiko teisių apsaugos kontrolierių gali kreiptis ir pats. Skundai paprastai teikiami raštu: atsiunčiant paštu, faksu ar atnešant į Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą. Subačiaus g. 5, LT-01127 Vilnius Tel.:  8 5 2107176 Faks.: 8 5 2107176 El. p.: vaikams@lrs.lt Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba http://www3.lrs.lt/pls/inter/www_viewer.ViewTheme?p_int_tv_id=987&p_kalb_id=1 Nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo, taip pat teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimų. Į inspektorių kreipiamasi raštu. T. Vrublevskio g. 6, 01100 Vilnius Tel.: 8 5 2663682 Faks.: 8 5 266368  Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija http://www3.lrs.lt/pls/inter/DBA_INTRA.W3_VIEWER.ViewTheme?p_int_tv_id=2756&p_kalb_id=1&p_org=0 Komisija nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų skundus dėl žurnalistų etikos pažeidimų (Žurnalistų etikos kodekso nuostatų pažeidimų), rūpinasi žurnalistų profesinės etikos ugdymu. Komisijos sprendimai yra privalomi visoms visuomenės informavimo priemonėms. Smolensko g. 12, 03201 Vilnius Tel.: 8 5 2394889 Faks.: 8 5 2394889 El. p.: egidija@5kanalas.lt Valstybinė darbo inspekcija http://www.vdi.lt/   Atlieka nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų, darbuotojų saugos ir sveikatos, norminių darbo teisės aktų pažeidimų prevenciją, darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų kontrolę įmonėse, įstaigose ar organizacijose, taip pat tais atvejais, kai darbdavys yra fizinis asmuo. Taip pat tiria pareiškimus bei skundus Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijos klausimais, užtikrindama pareiškėjų konfidencialumą. Algirdo 19, LT-03607 Vilnius įm. kodas 188711163 Tel.: 8 5 265 0193 Faks.: 8 5 213 9751 Pasitikėjimo telefonas: 8 5 213 9750 Konsultacijos telefonu: 8 5 213 9772 Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba http://www.nvtat.lt/ Koordinuoja vartotojų teises ginančių valstybės institucijų veiklą Lietuvoje, gina vartotojų viešąjį interesą, atlieka vartotojų skundų neteisminį nagrinėjimą, nagrinėja vartotojų skundus dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo, atlieka kitas funkcijas. Vartotojai priimami darbo valandomis 107 kabinete, konsultacija teikiama telefonu 8 5 262 67 60. Vilniaus g. 25, LT-01119 Vilnius Kodas 8877004 Tel.: (8 5) 262 67 51 Faks.: (8 5) 279 14 66 El. p.: taryba@nvtat.lt Kitos įstaigos ir organizacijos   Šiame poskyryje pateikiamos nuorodos į nevyriausybinių organizacijų, veikiančių žmogaus teisių apsaugos srityje svetaines. Europos vartotojų centras http://www.ecc.lt/Europos vartotojų centras padeda užtikrinti bei apginti vartotojų teises, informuoja apie vartotojo, teises ir galimybes, teikia nemokamas konsultacijas, padeda siekti kompensacijos už patirtus nuostolius įsigyjant netinkamos kokybės prekes ar paslaugas Europos Sąjungos valstybėse narėse. J.Basanavičiaus 20-11 LT-03224 Vilnius Tel. (8~5) 2650368 Faksas (8~5) 2623123 El. p. info@ecc.lt NAUDINGOS NUORODOS Valstybinės institucijos: Lietuvos Respublikos Seimas – www.lrs.lt Lietuvos Respublikos Prezidentas – www.president.lt Lietuvos Respublikos Vyriausybė – www.lrv.lt Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas – www.lrkt.lt Teisminės ir ginčų sprendimo institucijos: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas – www.lat.litlex.lt Apeliacinis teismas – www.vtr.lt Vilniaus apygardos teismas – www.vat.lt Kauno apygardos teismas – www.kat.lt Nacionalinė Teismų Administracija – www.teismai.lt Administracinių ginčų komisija – www.vagk.lt Mokestinių ginčų komisija – www.mgk.lt Ministerijos, įstaigos prie ministerijų ir Vyriausybės: Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija – www.urm.lt Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija – www.tm.lt Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos – www.migracija.lt Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės – www.tmid.lt Nevyriausybinės organizacijos: Gelbėkit vaikus – www.gelbekitvaikus.lt Lygių galimybių plėtros centras – www.gap.lt Lietuvos gėjų lyga – www.gay.lt/lgl Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija “Viltis” – www.viltis.lt Lietuvos žmonių su negalia sąjunga – www.negalia.lt Lietuvos žmogaus teisių centras – www.lchr.lt Lygtinai išleistų asmenų priežiūros organizacija – www.liapo.lt Moterų informacijos centras – www.lygus.lt/mic Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras – www.nisc.lt Žmogaus teisių stebėjimo institutas – www.hrmi.lt Žmogaus teisių ir socialinių garantijų gynimo organizacija – www.zmogausteises.lt  Tarptautinės institucijos ir organizacijos: Jungtinės Tautos Tarptautinis Teisingumo Teismas – www.icj-cij.org Jungtinių Tautų Organizacija – www.un.org Jungtinių Tautų Vyriausiasis žmogaus teisių komisaras – www.unhchr.ch Europos Sąjunga Europos Sąjungos Portalas – www.europa.eu.int Europos Bendrijų Teisingumo Teismas – http://curia.eu.int Komisija – http://europa.eu.int/comm Parlamentas – www.europarl.eu.int Taryba – http://ue.eu.int Europos Ombudsmenas – www.euro-ombudsman.eu.int  Europos Sąjungos teisės akademija (Tryre) – www.era.int Europos taryba Europos Taryba – www.coe.int Europos Žmogaus Teisių Teismas – www.echr.coe.int Žmogaus Teisių Komisaras – http://www.coe.int/T/E/Commissioner_H.R/Communication_Unit/ Tarptautinės nevyriausybinės organizacijos Amnesty International – www.amnesty.org Human Rights Watch – www.hrw.org Human Rights Campaign – www.hrc.org

Satanizmas, kas tai?

Satanizmas ir jo pasekėjai visais laikais visuomenėje keldavo įvairiausių diskusijų. Ar šis judėjimas gali būti vadinamas religiniu? Galbūt tai daugiau kriminalinio pasaulio gyvenimo dalis, tik prisidengianti religijos vardu. Kas yra jo pasekėjai – ar tik eiliniai nusikaltėliai, o gal nuoširdžiai tikintys asmenys? Tenka pripažinti, jog satanizmas buvo ir iki mūsų dienų išlieka visuomenės religinio gyvenimo pogrindyje, tam tikroje jo paraštėje, ir dėl šios priežasties tampa dar sunkiau apibūdinamas.

Satanizmo terminas yra kildinamas iš lotyniško žodžio satan, reiškiančio velnią, šėtoną, taigi jau minėtas terminas reikštų velnio arba šėtono kultą. Jau šiame apibūdinime galime aptikti tam tikrą nuorodą į krikščionybę, kurioje blogio jėgoms atstovauja minėtasis šėtonas arba velnias. Šio kulto išpažinėjas – satanistas garbina šėtoną maldomis, ritualais, gyvenimo būdu, taip stengdamasis išreikšti nuolankumą savo dievybei. Sociologiniu požiūriu satanizmas, kaip ir kiekviena kita religinė srovė, gali būti atpažįstamas iš apeigų organizavimo bei sistemiškumo elementų.

Religijų tyrinėtojai nesutaria, iš kurio žmonijos istorijos laikotarpio reikėtų kildinti satanizmo arba blogio jėgų garbinimo kulto pradžią. Yra prisimenami dar senovės Egipte egzistavę tikėjimai, kur blogio jėgoms atstovavo dievybė, vardu Setas. Vis dėlto populiariausia nuomonė, jog satanizmas gimė kaip priešprieša krikščionybei. Vieni šaltiniai nurodo dar viduramžius, ir raganų deginimo ant laužų atvejus sieja su kova prieš satanizmą arba blogio jėgų garbinimą. Kiti šaltiniai teigia, jog organizuotesne forma satanizmas pasireiškė Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV (1638–1715) valdymo laikotarpiu, kai valdovo rūmų aplinkoje buvo atšvęstos pirmosios „juodosios mišios“. Vėliau tokios mišios buvo švenčiamos Anglijoje bei Italijoje. Jų metu buvo naudojamas apverstas kryžius bei kita krikščioniška simbolika.

Reikėtų paminėti ir XIX amžiuje Anglijoje gyvenusį „juodąjį“ magą Aleisterį Crowley (1875–1947), kuris, nors ir nelaikė savęs satanistu, o manė esąs labiau ateistas, vis dėlto aktyviai dalyvaudavo to meto diskusijose apie velnią bei tapo šiuolaikinio satanizmo įkvėpimo šaltiniu. Iki 1960 metų nėra aptikta gausių rašytinių šaltinių apie satanizmą propaguojančių grupių veiklą. Dėl šios priežasties religijų tyrinėtojai yra linkę manyti, jog jei ir egzistuodavo tokios grupės, tai jos veikdavo neorganizuotai, apsiribodavo vienos kartos adeptais. Galima manyti, jog viena iš pagrindinių satanizmą propaguojančių grupių susikūrimo priežasčių – bendras protestas prieš vyraujančią krikščionybę.

Šiuolaikinio satanizmo gimimas

Minėtoji 1960-ųjų riba žymi šiuolaikinio satanizmo gimimą, su šia data religijų tyrinėtojai sieja pirmosios organizuotos „Šėtono bažnyčios“ (“Church of Satan”) įkūrimą, kurią 1966 metais JAV įsteigė Antonas Sandoras La Vey. Vėliau, 1969-aisiais, išleistoje „Satanistinėje biblijoje“ (“Satanic Bible”) buvo aiškinama, jog „Šėtono bažnyčia“ garbina velnią, kaip stipresniojo viršenybės prieš silpnesnįjį metaforą. Tačiau, pasak religijų tyrinėtojų, šiai bažnyčiai priklausė ir asmenys, šėtoną laikantys realiu asmeniu, o ne vien metafora. Vėliau ši bažnyčia ne kartą skilo ir galiausiai visai sumenko, tačiau jos įtaka iki šiol yra juntama veikloje tų satanistinių organizacijų, kurios ieško įkvėpimo La Vey’aus „racionalistinėje“ filosofijoje.

Aptardami šiuolaikinio satanizmo fenomeną, religijų tyrinėtojai išskiria kelias jo apraiškas bei pasekėjų grupes. Visų pirma tai vadinamieji „ligoniai“, kurie, būdami paprasčiausi iškrypėliai, praktikuoja okultizmą, norėdami paslėpti savo seksualinius, sadistinius-mazochistinius, psichopatinius polinkius. Tokios grupės dažniausiai neturi jokios ideologijos ir yra trumpalaikės, o jas išaiškinus – dažniausiai žlunga. Tačiau yra tikrų, propaguojančių satanizmą organizacijų, kurios gali būti skirstomos pagal savo pasekėjus. Pavyzdžiui, galima sakyti, jog egzistuoja suaugusiųjų bei jaunimo satanizmas. Pirmuoju atveju, t.y. suaugusiųjų satanizmą propaguojančios grupės turi tam tikras doktrinas bei apeigas, vadovus bei būstines, kartais netgi spaudą. Antruoju atveju – minėtose grupėse renkasi paaugliai, kurie, apsvaigę nuo alkoholio ar narkotikų, bando laikyti save satanistais. Tačiau šiose grupėse nėra perduodamų taisyklių ar apeigų. Jei ir yra bandoma atlikti kokias nors apeigas, tai jas inspiruoja tam tikri kino filmai, televizijos laidos ar muzikinė subkultūra. Religijų tyrinėtojai mano, jog pasaulyje galima priskaičiuoti apie penkis tūkstančius organizuotų, t.y. suaugusiųjų satanistinių grupių adeptų.

Ateistinis ir teistinis

Tyrinėjant satanizmą propaguojančių suaugusiųjų grupių doktrinas galima išskirti ateistinį bei teistinį satanizmus. Pirmuoju atveju ateistinį arba „racionalųjį“ satanizmą propaguojančioje grupėje velnias arba šėtonas tėra metafora arba simbolis. Tokios grupės, jeigu jos organizuotos, yra susikūrusios kaip protestas prieš krikščionybę arba tikėjimą apskritai. Žmonės, susirenkantys į tokias grupes, dažniausiai savęs nevadina satanistais, o ateistais, laisvamaniais arba tiesiog kitaminčiais, tikinčiųjų visuomenėje tapusiais mažuma. Jeigu ir yra atliekamos apeigos, kurias galėtume vadinti satanistinėmis, dažniausiai jos būna padrikos, imituojančios.

Antruoju atveju teistinį arba okultinį satanizmą propaguojančios grupės išpažįsta velnią arba šėtoną kaip realiai egzistuojantį asmenį, su kuriuo galima užmegzti ryšį apeigų metu. Prisišaukti velnią yra tikrasis šių grupių atliekamų „juodųjų mišių“ tikslas, kuriam pasiekti yra įvairiai garbinamas seksualumas, kaip altorius tokių apeigų metu gali būti naudojama nuoga moteris, atliekami lytiniai aktai. Per tokias apeigas yra išniekinami krikščioniški simboliai – kryžius, jeigu turima – Ostija.

Tuo tarpu jaunimo satanistinėse grupėse negalima išvesti takoskyros tarp ateistinio ir teistinio satanizmo. Pastarosiose dažniau imituojamos satanistinės apeigos, kurių metu gali vykti seksualinės orgijos, niekinami krikščioniški simboliai bei, kas visai nebūdinga suaugusiųjų grupėms, – aukojami gyvūnai. Visi šie veiksmai dažniausiai atliekami skambant šiuolaikinei šėtoną garbinančiai muzikai, apsvaigus nuo alkoholio arba narkotikų. Tokių jaunimo satanizmą propaguojančių grupių nariai gali išsiskirti savo apranga, jau minėtu muzikiniu skoniu ir pan. Kartais tokie jaunuoliai savo pažiūras atskleidžia paišydami graffiti, kur galima matyti ne vien satanistų, tačiau gana dažnai ir nacistų simbolių, pavyzdžiui, svastikų. Religijų tyrinėtojai yra linkę tokias grupes vertinti kaip nepasitenkinimo arba neprisitaikymo prie visuomenėje egzistuojančių normų išraišką arba tiesiog būseną, iš kurios palengva išaugama.

Satanizmo apraiškos Lietuvoje

Kalbant apie satanizmo apraiškas Lietuvoje, sudėtinga tai daryti iš istorinės perspektyvos. Atgavus nepriklausomybę bei tikėjimo ir sąžinės laisvę, čia atgimė arba įsikūrė daugybė naujų religinių grupių. Nuo 1993 metų Lietuvos spaudoje galima aptikti užuominų apie egzistuojančias satanistų grupes, kurios niekina kapines ar bažnyčias, tačiau tai dažniausiai intriguojantys, nepagrįsti realiais įrodymais straipsniai. Kur kas konkretesnių satanizmo apraiškų pasirodė tik 1999 metais – imta pardavinėti lietuvių kalba išspausdintą jau minėto Antono Sandoro La Vey’aus „Šėtono bibliją“, kurią išleido iki tol nežinoma organizacija „Tamsos brolija“. 2000-ųjų pirmoje pusėje buvo išleista Ovidijaus ir Jūratės Kantų knyga „Mirties biblija“. O tų pačių metų birželio mėnesį pradėjo veikti interneto svetainė http://www.satan.lt/, kurios autoriai taip pat save vadino „Tamsos brolija“. Minėtoji svetainė veikia iki šiol ir galėtų geriausiai iliustruoti „racionalųjį“ satanizmą. Svetainės autoriai „Eretikas“ bei „Keliaujantis Tamsa“ siekia internautams pateikti kuo daugiau informacijos apie kitų religijų propaguojamus „absurdus“, taip juos priversdami susimąstyti apie tradicinę tikėjimo sampratą. Tačiau kartais ši svetainė sunkiai išlaiko pusiausvyrą tarp „racionalaus“ bei okultinio satanizmo, kurio apraiškų galime aptikti svetainės skaitytojų nuomonių skyrelyje.

Iš publikacijų spaudoje bei jau minėtų komentarų satanistų interneto svetainėje būtų galima įtarti, jog iš tikrųjų Lietuvoje egzistuoja vadinamasis „jaunimo“ satanizmas. Nėra žinoma, ar visais šiais atvejais teisėsaugos institucijoms pavykdavo nustatyti nusikaltimų vykdytojus. Galbūt iš dalies tokia padėtis yra susidariusi ir dėl teisėsaugos institucijų požiūrio bei polinkio panašius atvejus traktuoti kaip paprastus chuliganizmo atvejus, o ne kaip religiniu pagrindu įvykdytus nusikaltimus, todėl sudėtingiau surinkti bei analizuoti statistinius duomenis apie satanistų išpuolius. Dėl šios bei įvairių kitų priežasčių tikroji satanistinių grupių veikla išlieka visuomenės gyvenimo pogrindyje. Todėl sudaromos prielaidos ją mitologizuoti, o tai lemia tiek pati minėtų grupių veiklos išraiška, tiek pačios tikinčiųjų visuomenės susipriešinimas su kitatikiais.

Homoseksualizmas

Nuo gimimo iki mirties mums gyvybiškai svarbu mylėti ir būti mylimiems.
Žmonių meilė – tai visi gerieji, šiltieji jausmai vienas kitam: jautrumas, rūpinimasis, noras būti su mylimuoju ir džiaugsmas būnant kartu.
Tai jausmai, kuriuos išreiškiame kalba, kūnu ir siela. Kiekvienas žmogus yra kitoks ir unikalus. Mylėdami ir lytiškai santykiaudami visi norime skirtingų dalykų, kiekvienas savaip reiškiame jausmus. Skirtingus troškimus, svajones skirtingais būdais ir įgyvendiname. Vadinasi, kitų atžvilgiu visi priklausome mažumai, tačiau daugelis esame linkę ignoruoti tikrąsias mažumas. Žmonės, priklausantys mažumai, galbūt išsiskiria kitokiu tikėjimu, odos spalva, tautybe, galbūt jie kitaip reiškia jausmus.
Pagal tam tikrus požymius žmones skirstome į mažumas, o po to, iš anksto priešiškai nusiteikę, bandome visus vienodai vertinti.
Aage Brandt

Žmonės turėtų rūpintis ne tiek tuo, ką reikia daryti, kiek tuo, kokie jie yra…
Mokytojas Ekkartas

seksas teikia džiaugsmą tik tada, kai fizinis artumas kartu yra ir meilės artumas.
Fromas

Kalbant apie meilę ir lytinį gyvenimą, taip pat esame linkę iš anksto neigiamai vertinti tuos, kurių jausmai ir lytinis gyvenimas, mūsų namuose, yra nenormalūs. Tačiau kas gi yra normalu, jei visi esame skirtingi? Gali susituokti tokie žmonės , kurie lytiškai santykiauja šiek tiek kitaip negu dauguma, kuriems džiaugsmą ir pasitenkinimą teikia kitokie erotiniai ir seksualiniai veiksniai, jei asmuo priklauso seksualinei mažumai, dar nereiškia, kad jo jausmai ir seksualiai veiksmai yra nenormalūs.

Žvilgsnis į praeitį

Dar prieš du šimtus metų homoseksualizmas buvo baudžiamas mirties bausme. 1787 metais Australijoje imperatorius Džozefas II atšaukė mirties bausmę už homoseksualius santykius, vietoje jos paskirdamas vieną mėnesį kalėjimo.
Tačiau XX amžiuje buvo net keturios šalys, kuriose gėjų ir lesbiečių lytiniai santykiai buvo traktuojami kaip nusikaltimas.
1934 metais Stalinas Rusijoje taip pat uždraudė homoseksualizmą, o kad tokio reiškinio būta, rodo pedagogo Antono Makarenkos romanai apie berniukų koloniją.
Laisviau apie seksualinių mažumų teises imta kalbėti tik šio šimtmečio septintajame dešimtmetyje, kai seksualinė revoliucija, atrodė, išlaisvins iš prigimties netobulumą
Nuo 1967 metų Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vengrijoje liautasi homoseksualizmą vertinti kaip nusikaltimą, o gėjų, lesbiečių santykiai prilyginti natūraliems lytiniams santykiams.

Jonušienė Danutė

HOMOSEKSUALIZMO SAMPRATA

Homoseksualizmas (gr. homos – vienodas + lot. sexualis – lytinis) yra lytinis potraukis savo lyties atstovui. Homoseksualistai elgesiu, emocinių ryšių raidos dinamika nesiskiria nuo heteroseksualių žmonių, tik jie sudaro mažumą, todėl sunkiai randa partnerį, homoseksualiniai ryšiai dažniausiai būna trumpi, nes iš jų negimsta vaikai, be to, Lietuvoje tai įstatymu neįteisinta. Maždaug 1/3 vyrų ir 1/5 moterų yra turėję epizodinius homoseksualinius kontaktus, o 5-6% vyrų ir 3-4% moterų seksualinė orientacija yra išskirtinai homoseksualinė. Per 10% pastarųjų būdingi sumoteriškėjimo (vyrams) ir suvyriškėjimo (moterims) bruožai. Homoseksualizmas vienodai paplitęs visose šalyse ir kultūrose.
Manoma, kad tai lemia biologiniai veiksniai, reikšmės turi ir įgimti polinkiai. Homoseksualizmas gali plisti dėl svarių aplinkos sąlygų: atitinkamo tvirkinimo, mados, vyro ir moters visuomeninio vaidmens kitimo, auklėjimo, heteroseksualinių draudimų.
Vaikai aplinkos įtakai ypač jautrūs tuomet, kai formuojasi lytinis potraukis: erotiškai sudirginti tos pačios lyties atstovo. Jie gali visam laikui įgyti atitinkamą emocinį potraukį.
XX a. pradžioje daugelis psichiatrų homoseksualizmą klaidingai laikė psichine liga. Amžiaus viduryje įsitikinta, kad homoseksualistams būdinga neurozė ir depresija, susijusi ne su seksualine orientacija, o su konfliktu visuomenėje.
Jocius Kazimieras
Kad esi homoseksualus, aiškiau supranti įsimylėjęs, pajutęs seksualinį potraukį ar norą lytiškai santykiauti su savo lyties asmeniu.

Homoseksualistas – žmogus, gyvenantis aktyvų lytinį gyvenimą su tos pačios lyties asmenimis, homoseksualūs vyrai vadinami pederastais, o moterys – lesbietėmis. Žmogus, lytiškai santykiaujantis ir su vyrais, ir su moterimis, vadinamas biseksualu.
Būti homoseksualistu reiškia jausti visiškai tokius pačius jausmus, turėti tas pačias fantazijas, troškimus, taip pat norėti meilės, švelnumo, artumo kaip ir daugelis šios žemės žmonių, vienintelis skirtumas yra tas, kad homoseksualisto lytinis potraukis ir meilė yra nukreipti į tos pačios lyties asmenį, heteroseksualūs žmonės lytinį potraukį jaučia kitai lyčiai.
Minėtieji jausmai ir troškimai nėra nenormalūs. Kaip du skirtingos lyties, taip ir tos pačios lyties žmonės gali įsimylėti ir trokšti vienas kito. Juk įsimylime ne kūnus ar daiktus, žmones.
Homoseksualūs vaikinai/vyrai kitaip dar vadinami žydrais, merginos/moterys –lesbietėmis.
Tarp mūsų yra 5-10% homoseksualistų, vadinasi iš viso šalyje – maždaug 150 tūkstančių. Taigi būti homoseksualistu nėra jau taip neįprasta.
Daugelis jaunuolių pubertetiniu laikotarpiu yra turėję homoseksualių santykių. Pvz.: visiškai normalu, kad berniukai kartu masturbuojasi ar masturbuoja vienas kitą, o mergaitės kartu miegodamos glamonėja viena kitą.
Tai dar ne homoseksualizmas, o tiesiog natūrali išraiška, rodanti, kad seksualumas yra platesnė, nei mums atrodo (ir nei esame linkę pripažinti) sąvoka.
Net ir nesant homoseksualiam, seksualines fantazijas ir troškimus visai nesunku nukreipti į tą pačią lytį.
Išvada: ar homoseksualizmas yra įgimta, liga, asmenybės ypatybė, gyvensena ar kas kita – dar tebediskutuojama. Kol kas aišku, kad homoseksualizmas nėra laisvo pasirinkimo išdava, todėl nuo žmogaus valios nepriklauso.

HOMOSEKSUALIZMO PSICHOLOGIJA IR PRIEŽASTYS

Pas vieną merginą, pavadinkime ją Dalia, ateina… jos gerbėja. Kiekvieną vakarą. Atsineša šampano, dovanėlių, o anądien prisipažino, kad sapnuoja Dalią naktimis.
Daliai iki šiurpulio neramu: begalinius dėmesio ženklus jai primygtinai rodo 17-metė mergaitė!
Be Dalios negalinti gyventi mergaitė – iš didelės šeimos: 5 dukterys! Ji – jauniausioji, mylimiausioji, nuo mažų dienų vyresniųjų seserų puoselėta, myluota, prausta, maudyta. Gal iš ten ryškus potraukis moteriškai draugijai? Paklausta, ar ji turinti kokį vaikiną, paniekinančiai vypteli: a, visi jie žąsinai!
Kas yra šis potraukis tos pačios lyties žmogui? Anomalija, iškrypimas, liga, ar…?
Jaunuolių, kurie niekaip negali suprasti savo seksualinės orientacijos, psichologinė būsena ir savijauta kur kas blogesnė nei tų, kurie jau susivokė, kas jiems yra. Todėl pirmiesiems labiausiai reikia psichiatrų pagalbos; jie dažniau nei kiti mėgina nusižudyti. Deja, nei suaugusieji, nei bendraamžiai tragiškos jų būsenos nesupranta.

Seksualinė orientacija – tai jausmų išreiškimo būdas siekiant patenkinti seksualinius poreikius. Dauguma žmonių yra normalios seksualinės orientacijos. Medicinos – psichologijos požiūriu normaliais laikytini dviejų skirtingos lyties žmonių lytiniai santykiai, paremti sąmoningu abiejų noru, abiem teikiantys fizinį pasitenkinimą, nedarantys jokios žalos.
Lietuvoje gėjai ir lesbietės dažnai patiria įvairių asmens orumo ir garbės pažeminimų. Pvz.:
Po Andriaus Giržado pokalbių laidos Vladimiras su Eduardu buvo viešai užgauliojami vienoje parduotuvėje. “kai mes parašėme pareiškimą, atvykęs policininkas negalėjo rasti nei vieno liudytojo, net parduotuvės darbuotojai apsimetė, kad įvykio nematė”, – pasakoja V.Simonko.
Lesbietė Aušra Ckopaitė, atskleidusi “Lietuvos ryte” paslaptį apie savo gyvenimą su drauge neteko siuvėjos darbo. “Įstatymai mūsų negina, – teigia Aušra. – Aš neturiu vilties pakeisti visuomenės, nebent senoji kasta išmirtų ir atsirastų pakantesnių gėjams ir lesbietėms žmonių. Aš tik nesuprantu, kodėl mūsų valstybėje negalima pakeisti įstatymų, kurie gintų žmogaus teises nepaisant jo prigimties”.
Jonušienė Danutė

Homoseksualizmas – lytinis potraukis tos pačios lyties atstovui. statistikos duomenimis jis būdingas 3-4% įvairių šalių gyventojų.
Lytiniai santykiai tarp moterų vadinami lesbietizmu, tarp vyrų pederastizmu. Yra biseksualių žmonių t.y. galinčių santykiauti su abiejų lyčių atstovais.
Homoseksualizmas atsiranda dėl įvairių priežasčių. Dažniausiai – dėl įgimtų savybių (23-25%) ir įvairių aplinkos veiksnių, veikiančių asmenybės psichinę raidą. Kai kurios homoseksualios moterys turi daugiau vyriškų hormonų, net 60% tokių moterų pagal savo kūno formą primena vyrus.
Homoseksualizmas gali atsirasti dėl auklėjimo stokos. Dažnai tėvai, maudydami savo vaikus, nenutuokia, kad lytinių organų lietimas veikia jų mažylį, ypač berniukų, psichiką.nuo mažens vaiką reikia skatinti pačiam šluostytis, liesti savo lytinius organus. Potraukis tos pačios lyties atstovams gali atsirasti ir po išprievartavimų.
Homoseksualinis potraukis išsivysto, kai žmogus nebegali patenkinti giluminių vyriškos ir moteriškos esmės troškimų ir jų žvilgsnis nukrypsta į tos pačios lyties asmenis.
Homoseksualizmas pradeda formuotis brendimo laikotarpiu: berniukams 10-12 metų, mergaitėms 12-14 metų. Homoseksualizmas populiariausias tarp 30-40 metų moterų.
Seksologas P.Nairys

Gėjams nereikalingas psichoterapeutas. Keisti save? Bet, atleiskite, kam? Homoseksualai nesijaučia nuskriausti, ligoti, jie nemano turį trūkumų, kurie, tarkim, jiems trukdytų valgyti ar miegoti. Pagaliau medicinos istorija nežino nė vieno atvejo, kad homoseksualizmą būtų pavykę išgydyti. S.Dimbelis
1973 metais JAV psichiatrų ir psichoterapeutų asociacija homoseksualizmą oficialiai išbraukė iš psichinių sutrikimų sąrašo, bet seksualinių mažumų ir jų teisių tema vis dar atrodo gana pikantiška. Pasak Pasaulio sveikatos apsaugos organizacijos, homoseksualizmas tebelaikomas sutrikimu.

Kitos lyties ilgesys ir gebėjimas užmegzti ryšį yra fundamentalus dalykas. Nepavykus to padaryti fiziškai ar dvasiškai, žmogus ieško pakaitalo. Homoseksualios orientacijos žmonės jaučia diskomfortą netik dėl to, kad jiems yra nepatogu būti tokioje visuomenėje, kuri jų nepripažįsta. Ši lytinė orientacija susiformuoja dėl tam tikro vystymosi deficito.
“Caritas” šeimos centro psichoterapeutas Sintautas Vaitoška.

Nėra žinoma, kodėl kai kurie žmonės nukreipia seksualinius jausmus į savo lytį. Aišku tik tai, kad homoseksualizmas susiformuoja anksti, vaikystėje. Jei ankstyvoje jaunystėje pajuntami homoseksualūs jausmai, jų, kaip ir kitų savo jausmų, pakeisti negalima. Jiems reikia tiesiog paklusti.
Jei žmogus nehomoseksualus, jo niekas “nesugundys” tokiu tapti.

HOMOSEKSUALŲ VIETA VISUOMENĖJE

Lietuvoje registruotos kelios seksualinių mažumų organizacijos, tačiau jų nariai vengia susitikti su žurnalistais, duoti interviu, dalyvauti televizijos laidose. “Man labai gaila, kad mūsų gėjai ir lesbietės yra dar tokie nedrąsūs. Aš suprantu, kad viešai pasisakydami jie daug kuo rizikuoja, bet reikia kovoti dėl teisių,” – sakė Moters studijų centro vadovė docentė Aušrinė Povilionienė, kuri yra tyrinėjusi šiuolaikinę lesbiečių literatūrą.

Ar jūs slepiate savo homoseksualumą šeimoje ir tarp draugų (procentais)?

18 82
NE TAIP

Duomenys: Lietuvos gėjų lyga, 1998 metai.

Po 1993 metų, kai buvo pataisytas homoseksualistų įstatymas, gėjai Lietuvoje sukruto. Buvo įkurta Lietuvos gėjų lyga. LGL priklauso kavinė “Amsterdamo klubas”. Tai vienintelė gėjų kavinė, dirbanti kiekvieną vakarą. “Amsterdamo klubas” pradėjo veikti nuo 1993 metų.
LGL – respublikinė organizacija. Yra žmonių, plėtojančių veiklą Šiauliuose, Alytuje, Klaipėdoje ir kitur. LGL nariai tai normalūs žmonės, trintys aukštąjį išsilavinimą.
Kokia spaudą turi gėjai? Jie leidžia laikraštį “Amsterdamas”. Yra ir laikraštis “Naglis”. Tačiau spaudos kontrolės valdyba pavadino leidinį erotiniu ir uždraudė jį platinti.
Neigiamas visuomenės požiūris į gėjus susijęs su tuo, kad jie neretai priklauso ŽIV infekuotų asmenų grupei. AIDS centro gydytoja Julija Rekickienė teigia, kad Lietuvoje šiuo metu yra 120 infekuotų asmenų, tarp jų 2-27 gėjai. Liūdniausia tai, kad šių vaikinų jau neįmanoma išgelbėti, virusas pasiekęs AIDS stadiją”, – sakė ji “Veidui”.
Priešiška visuomenės nuostata ir nepakantumas – pagrindinė priežastis, dėl kurios ir sau, ir aplinkiniams sunku pripažinti, kad esi homoseksualus. Šeimoje, tarp draugų, mokykloje, darbe – visur juntamas priešiškumas, galintis pasireikšti ne tik slaptu domėjimusi, bei ir labai agresyviais veiksmais (tėvas išsižada sūnaus, darbdavys atleidžia savo darbuotoją, rizikuojama net būti sumuštam gatvėje).
Homoseksualumas yra asmenybės dalis. Nepavyks, nors stengtumeisi, jo nuslėpti ar atsikratyti, jis neišnyks visą gyvenimą. Nuolat nerimaujant, kad kas nors sužinos, gyvenimas gali tapti nelaimių ir konfliktų kupinu košmaru.
Kadangi dauguma homoseksualistų žino aplinkinių reakciją į jų polinkius, nenuostabu, kad homoseksualių jausmų ir troškimų pripažinimas sau ir pasauliui yra ilgas ir sunkus procesas.

Lesbietės

Žmonės visada niekina ir smerkia tai, ko nesupranta. Tradicinėje Lietuvos visuomenėje homoseksualizmas, gėjų ir lesbiečių gyvenimas viešai nediskutuojamas. Lietuvos lesbietės vis dar yra pogrindyje. Jos nedrįsta atvirai teigti savo subkultūros, kaip tai darė latvės ir estės.
Istoriškai lesbietiškumas buvo vertinamas kaip blogis, nuodėmė, kaip neteisėtas iškrypėliškumo ir antisocialumo pasireiškimas. Pagrindinis kaltinimas, kurį tradicinė visuomenė iškeldavo ir iškelia homoseksualios orientacijos žmonėms – neproduktyvus seksualumas. Tačiau kultūros istorikai gali pateikti labai daug pavyzdžių apie tokių žmonių unikalų dvasinį palikimą.
Nuo viduramžių iki XVII a. lesbietes degino kaip raganas. Per antrąjį pasaulinį karą koncentracijos stovyklose jos buvo baudžiamos mirtimi. Ne taip seniai Vakaruose lesbietes persekiojo policija, jas šmeižė ir atleisdavo iš darbo. Psichiatrai lembietiškumą traktavo kaip vystymosi sutrikimą ir lesbiečių pavertimą heteroseksualinėmis laikė pagrindiniu psichoterapiniu tikslu.
Mūsų amžiaus septintajame dešimtmetyje amerikiečių psichiatras nustojo teigti, kad lesbietiškumas yra liga. Jie pripažino, kad psichiatrams trūksta informacijos, padedančios suprasti lesbietiškumą kaip alternatyvų gyvenimo būdą.
Vakaruose homoseksualių žmonių subkultūra (socialinių, politinių, teisės, medicinos, psichoterapinių, meno organizacijų tikslas, užtikrinantis homoseksualams paramą priešiškoje visuomenėje) ėmė formuotis XX a. ketvirtajame-šeštajame dešimtmetyje. Septintajame dešimtmetyje, kai homoseksualizmas buvo išbrauktas iš nusikaltimų sąrašo, homoseksualai ėmė reikalauti savo teisių: kad seksualinėms mažumoms būtų atstovaujama valdžioje, leidžiama kurti šeimas.
Amerikiečių feministinės lesbietės nesutinka traktuoti lesbietiškimo kaip homoseksualizmo atmainos, nes, tapatinant lesbietes ir gėjus, užbraukiama moteriškoji realybė ir moters lesbietės priešiška nuostata prieš vyrų pasaulį. Jos teigia, kad prie lesbiečių bendruomenės prisijungiame ne vien dėl giminystės ypatumų, socialinės, kultūrinės aplinkos įtakos, bet ir dėl asmeninių išgyvenimų: mergaitės, vaikystėje tėvų, giminaičių ar svetimų vyrų išprievartautos, tapusios moterimis bodisi vyrų brutalumu, sadizmu, smurtu ir ieško supratimo tarp moterų.
Šiuolaikiniame Vakarų lesbiečių judėjime išskiriamos kelios pakraipos: KONSERVATYVUSIS LESBIETIŠKUMAS, kai išoriškai prabangiai gyvenančios moterys slepia savo seksualinę orientaciją; RADIKALUSIS LESBIETIŠKUMAS, kai atmetama lyčių lygybės idėja ir susitelkiama moters, seksualinės mažumos atstovės, pažeminimui, diskriminavimui išryškinti ir kai teigiama idėja, kad lesbietės kaip seksualinė mažuma turi atsiskirti nuo tradicinės visuomenės.
Lesbiečių literatūra Vakaruose pripažįstama aštuntajame dešimtmetyje. Rašytojos lesbietės neslepia savo jausmų, išgyvenimų ir kreipiasi į skaitytojas lesbietes, norėdamos padėti joms susigražinti dvasinę pusiausvyrą, suteikti vidinės stiprybės siekiant išlikti priešiškoje visuomenėje. Lesbiečių literatūra – tai jų patirties, psichologijos analizė, padedanti jaunesnėms moterims, tik žengiančiomis į lesbiečių bendruomenę, išlikti, save suvokti ir teigti. Šioje literatūroje atskleidžiama ir lesbietės drama: slegianti vienatvė, izoliuojanti nuo visuomenės ir artimųjų ir skatinanti vidinę brandą, autoanalizę, moterų tarpusavio santykių apmąstymą, seksualinio tapatumo suvokimas bei nesugebėjimas prisitaikyti prie tradicinės priešiškos visuomenės ir savęs kaip “svetimkūnės” naikinimas alkoholiu, narkotikais, savižudybė, išprotėjimas kaip “pabėgimas” nuo dogmatiškos visuomenės neapykantos ir nepakantumo kitokios seksualinės orientacijos žmonėms.
Literatūroje aprašyta lesbiečių meilės erotika yra ne vien jų išlikimo pamatas, bet ir savitas protestas prieš tradicinės literatūros uždraustas temas, prieš vyrų moters kūno aprašinėjimą ir moters seksualinės patirties traktavimas: moteris – vyro seksualinių poreikių tenkintoja, moters kūnas – prekė, nuosavybė. Lesbiečių erotika yra jų seksualinė, dvasinė ir mistinė patirtis.
Impresionistinėje lesbiečių poezijoje moterų bendravimas dažnai aprašomas metaforiškai, pasitelkiant gamtos vaizdus, reiškinius, objektus. Barbara Nadu eilėraštyje “Jos rubino lūpos kaip braškės skonis”.
Nancy Tyler Glenn postmodernistiniame apsakyme “Knygos žmonės” lesbiečių motyvą brėžia labai subtiliai, dėmesį sutelkdama į moteriškojo ir vyriškojo pasaulio neatitikimą. Prie rašomosios mašinėlės užsnūdus autoriui, iš teksto “išlipa” dvi herojės Kei ir Džoi, kurios nutaria negrįžti į knygą. Moterys ketina kartu ieškoti darbo kitokio žanro romanuose, nes jos pavargo nuo rašytojų diktato, jų valios skirstant moterų vaidmenis, nuo neigiamų ir atstumiančių spalvų, kuriomis autoriai nudažo savo herojes. Dviejų veikėjų sąjunga reiškia lyčių hierarchijos paneigimą ir motes teisės į laisvę teigimą. Herojės nutaria “įsidarbinti” futuristiniame arba ateities romane, tuo išreikšdamos geresnio gyvenimo viltį.
Cheryl Moch postmodernistinėje dviejų veiksmų dramoje “Pelenė”: tikra ir teisinga istorija”, 1985, gvildena vieną svarbiausių lesbiečių literatūros klausimų – tradicinės visuomenės ir tradicinės šeimos požiūrį į lesbietes. 1988m. autorė aiškino savo pjesę kaip mėginimą įrodyti dogmatiškai mąstantiems, jog atėjo laikas keisti požiūrį į kitokios seksualinės orientacijos žmones. Paprastai žmonės linkę smerkti seksualines mažumas iki tol, kol jų šeimoje užauga individas, kuris skiriasi nuo daugumos polinkiais. Nuo tokio žmogaus artimieji dažnai nusisuka, visuomenė šalinasi. Ch.Moch savo pjese siūlo tokį žmogų suprasti, jo neatstumti.
Lesbiečių literatūra skaitytojui padeda suvokti, kad lyties ir kultūros sampratos yra glaudžiai susijusios, kad susiklosčiusios kultūros tradicijos gali ne tik palaikyti, bei ir paržudyti individą.
Marija Aušrinė Povilionienė
Lietuvos universitetų moterų
asociacijos prezidentė

Pagal pasaulinę statistiką, apie 4% moterų yra lesbietės. Kiek homoseksualių moterų yra Lietuvoje, niekas tokių duomenų nerenka. Lesbietės kaip ir heteroseksualūs žmonės, renkasi sau porą. Lesbietėms rūpi ne tik seksas – norisi turėti tikrą draugę, su kuria galėtum dalytis ir džiaugsmu, ir nesėkmėmis.
Viena 18 metų dvyliktokė neseniai tėvams prisipažino esanti lesbietė, ją išvarė iš namų. “Kas, be mūsų pačių, gali mums padėti, jei net tėvai dukras išvaro iš namų”.

Gėjai

Gėjus yra anglų kalbos žodis, verčiamas kaip linksmas, lengvabūdis.
Inga Lutkevičienė

Gėjų meilė niekuo nesiskiria nuo heteroseksualų meilės. Tos pačios aistros ir nusivylimai. Šie žmonės taip pat trokšta gyvenimo pilnatvės. Kai kuriuo atžvilgiu lytinių santykių metu homoseksualų pojūčiai yra kur kas intensyvesni ir įvairesni. Gėjai daugiau eksperimentuoja, labiau domisi seksualine literatūra ir tomis priemonėmis, kurios seksą daro saugų. Jie linkę dažniau keisti savo partnerius.
S.Dimbelis

Gėjų visuomenė nesupranta. Galbūt ir nenori suprasti? Gėjai žmonėms lyg raupsuotieji… ir dabą gauti sunkiau, jie žino, kad jie tokie “tokie”, ir iš darbo lengva “išskristi”, kai tik vadovui pranešama, kad jie gėjai:
“Dirbau muzikos redakcijoje. Kai tik sužinojo, kad esu gėjus, kadrų skyriaus viršininkas be užuolankų pareiškė: mums nepatinka per didelis jūsų domėjimasis vyrais! Kartu iš RTV komiteto, dėl tos pačios priežasties “išėjo” dar penki bendradarbiai. Labai sunku buvo rasti darbą. Kai tik sužinodavo, išmesdavo. Bet tik dabar atradau save – leidžiame laikraštį gėjams “Naglis”.
Kaip draugų susiranda? Viskas kaip ir heteroseksualų
iš pradžių žvilgsniai, komplimentai, abipusės simpatijos… Vėliau – aistros, pavydas, kerštas… Meilė. Kokia ji? Meilė… Gėjus sieja ne vien tik lytinis potraukis. Nors ir tai, aišku, svarbu. Jiems reikia bendravimo, ištikimo draugo.
Lietuvoje gėjų santuoka – kaip kelionė pėstute į Kiniją… Neįmanoma. Abejoju, ar atsirastų oficialių vedybų. Norinčius kausto baimė. Nors, aiški, tokios vedybos gėjams suteiktų šiokio tokio stabilumo, pasitikėjimo savimi ir įteisintų lygias teises su visais.
Taip pat ne paslaptis, kad turint piniginę, galima nusipirkti vyro paslaugas.

Kitos seksualinės mažumos

Egzistuoja ir ypatingesnių lytinių potraukių turinčių seksualinių mažumų, apie kurias išgirdę dauguma bjaurisi.

Ekshibicionistas – jaučia lytinį pasitenkinimą demonstruodamas savo lytinius organus žmonėms. Ne visada pats organų rodymas sukelia lytinį pasitenkinimą. Kartais pasitenkinama ar net orgazmą ekshibicionistui gali sukelti aplinkinių išgąstis ir bjaurėjimasis juo.
Vuaristas – vuaristo norai priešingi. Jis lytiškai pasitenkina stebėdamas intymų kitų žmonių gyvenimą, pavyzdžiui, maudymąsi, rengimąsi, lytinius santykius.
Troškimas rodyti savo lytinius organus ar stebėti kitų seksualinius veiksmus gali tapti aistra, kai kitos meilės formos tampa neįmanomos. Žmogui, kurį apėmusi tokia manija, kasdien kovojant su savimi ir stengiantis numalšinti aistrą gali būti labai sunku.
Dūsautojai – tai asmenys, dažniausiai vyrai, kurie skambina nepažįstamoms moterims ir tenkina savo seksualinius troškimus.
Sadistas – sadistas jaučia lytinį potraukį ir pasitenkinimą skaudindamas, žemindamas ir niekindamas kitus.
Mazochistas – žeminamas, skaudinamas ir niekinamas.
Sadomazochistas – kai žmogus jaučia pasitenkinimą ir žemindamas kitus, ir kitų žeminamas. Tai lytinio potraukio ir pasitenkinimo sąlyga, o ne lytinis meilės paįvairinimas.
Transvestitai – asmenys, jaučiantys seksualinį potraukį rengtis kitos lyties drabužiais.
Transseksualai – asmenys, kurie jaučiasi esą kitos lyties. Transeksualus vyras jaučiasi kaip moteris vyro kūne, transeksuali moteris – kaip vyras moters pavidalu.
Fetišizmas – jaučia lytinį potraukį ne žmogui, o tam tikriems daiktams ar drabužiams, kurie sužadina seksualinius jausmus.
Zoofilija – lytinis santykiavimas su gyvuliais.

Yra kitų seksualinių mažumų: Gerontofilai, Nekrofilai, Koprofilai, Flagelantai ir t.t.

Lytiškai plintančios ligos

Kadangi homoseksualizmas nėra laikomas liga, tai apie gydymą kalbėti netenka. Gydytojas, kuris mėgina padėti savo pacientui pakeisti seksualinę orientaciją, labai rizikuoja. Nesėkmės atveju jis gali tik sugriauti žmogaus dvasinę pusiausvyrą, sumenkinti savigarbą, sustiprinti jo požiūrį į save kaip į ligonį.
Jaunuolių, suvokiančių neįprastą savo seksualinę orientaciją, psichologinė būsena labai priklauso nuo to, ar jie gali būti atviri su tėvais, kokia bus pastarųjų reakcija. Tėvus reikia mokyti ramiai ir su užuojauta priimti vaikų išpažintis. Neturi jų bijoti ir mokytojai. Paaugliui reikia turėti galimybę savo išgyvenimais pasidalinti su profesionaliu psichologu ar gydytoju.
Konas I.S.
Bendraudami su žmonėmis, nuolat rizikuojame užsikrėsti kokia nors liga. Tai gali būti gripas, angina arba kita liga, sukelta vienas kitam perduotų bakterijų ar viruso.
Lytiškai santykiaudami taip pat susiduriame su tokiu pavojumi.

Mylėdamiesi esame labai arti viena skito ir galime užsikrėsti kai kuriomis ligomis. Lytinės ligos dažniausiai plinta lytinio akto metu.
Vieni pirmųjų AIDS viruso nešiotojų Lietuvoje buvo homoseksualai. Kol nebuvo ištirti AIDS požymiai ir apsisaugojimo būdai, liga labai paplito tarp homoseksualistų, todėl daugelis, to nežinodami, homoseksualistus laiko AIDS platintojais.

HOMOŠEIMA

Gėjai gali būti ištikimi vienas kitam, kurti šeimas, auginti vaikus. Homošeimos Šiaurės Europoje yra gana įprastas reiškinys.
Homoseksualų santuoką siūloma pakeisti įteisinta partneryste.
Ne paslaptis, kad seksualinių mažumų atstovai kartu gyvena ne vienerius metus. Pagal išorinius požymius – vaidmenų pasidalijimą, bendrumą, turtą ir namų ūkį – šis buvimas kartu prilygsta šeimai. Įteisinta partnerystė apsaugotų nuo trumpalaikių seksualinių santykių, neištikimybės. Bet kai kurie antropologai mano, kad įteisinta partnerystė suduoda paskutinį smūgį šeimos hierarchijai, kurioje vyras yra galva, maitintojas. Anot S.Dimbelio, Lietuvoje dar per anksti kalbėti apie įteisintą partnerystę.

Jonušienė Danutė

HOMOSEKSUALIZMAS
ŠIANDIEN IR ATEITYJE

Remiantis LTSR Baudžiamojo kodekso, galiojančio nuo 1961m., 122-uoju straipsniu ( vyro santykiavimas su vyru) homoseksualistai Lietuvoje baudžiami: pagal pirmą dalį, santykiavimas savo noru, – iki 3 metų, o pagal antrą dalį, panaudojus prievartą, – nuo 3 iki 8 metų kalėti.
Gėjų ir lesbiečių judėjimas Lietuvoje vis organizuotesnis. 1991 metų pavasarį Lietuvos AIDS centre įkurtas Gėjų ir lesbiečių informacinis biuras.
Anksčiau už homoseksualizmą buvo baudžiama daugelyje šalių, bet dvidešimtajame amžiuje demokratinėse šalyse, netgi Anglijoje, kur labai tvirtos teisinės tradicijos, šių priemonių atsisakyta.
GLA (gėjų ir lesbiečių asociacija) koordinatoriaus Arūno Vainausko nuomone, panaikinus BK (baudžiamąjį kodeksą) 122-ąjį straipsnį, Lietuvoje pasikeistų daugelio žmonių statusas: homoseksualistai nustotų būti nusikaltėliais, įkurtų klubą, greičiau pasikeistų visuomenės negatyvus požiūris į “žydruosius”.
Dabar homoseksualizmas tai – normalus reiškinys. Homoseksualistai leidžia savo laikraščius, eina į savo kavines, buriasi į klubus. Homoseksualizmas – ne liga, tai tik viena iš seksualumo variantų.
Pekarskas Žilvinas

LITERATŪRA

1. Jonušienė Danutė
Gėjai ir lesbietės bijo viešumo // Veidas.-1998,Nr.41,-p.22-26
2. Pasaulio požiūris į gėjus // Šiaulių naujienos.-1998.-p.9-14
3. Liobikienė V.
Seksualinis auklėjimas ir lytinis asmenybės formavimas // Sveikata.-1996,Nr.1,-p.43
4. Telksnienė A.
Moteris pasirenka moterį, o meilė vyrui dviguba išdavystė // Lietuvos rytas.- 1995 gruodžio 16.-p.7
5. Povilionienė M.
Nauja pelenės istorija // Švyturys.-1995,Nr.5.-p.16-17
6. Pekarskas Žilvinas
Gėjai – nori, bažnyčios prieš // Respublika.-1992 birželio 27.-p.4
7. Konas I.S.
Kitokie –homoseksualūs // Dialogas.-1999, rugsėjo 10.-p.1,6
8. Jonušienė Danutė
Išlaisvinantis atvirumas // Veidas.-1996.Nr.39.-p. 36-38
9. Homoseksualizmas – ne liga // Šiaulių kraštas.-1996, rugsėjo 7.-p. 17
10. Bytautas A.
Pokalbis “Amsterdamo klube” // Lietuvos aidas.-1995 birželio 24.-p.24
11. Jocius K.
Homoseksualizmas // Sveikata.-1994,Nr.6.-p.12-13
12. Žukas V.
Meilė – antimeilė // Moteris.-1993,Nr.10.-p.40-41
13. Lelis Jonas
Meilė, pasmerkta paniekai // Šeima.-1992,Nr. 3.- p. 20-2

“Collapse”

Genres: Documentary
A documentary on Michael Ruppert, a police officer turned independent reporter who predicted the current financial crisis in his self-published newsletter, From the Wilderness.

Full Movie

http://www.ireel.com/video/507gh86kjf5poakc4

Full Movie
http://vidreel.com/video/NTkwMDMz

http://www.divxden.com/egtffsw4p7w2/qfn-cllps.avi.html

Full Movie
http://www.divxden.com/i7czquf6bpul/qfn-cllps.flv.html

Full Movie
http://www.wisevid.com/error.php?type=video_missing

Full Movie
http://movshare.net/video/n526y2c6cflu9/?

Full Movie
http://www.divxstage.net/video/75d9fp8idf170

Full Movie
http://www.megavideo.com/?v=6BMNW85J

Full Movie
http://www.zshare.net/video/6991168466eb59df/

Full Movie
http://xtshare.com/toshare.php?Id=22875&view=Collapse

30 įvykių sudrebinusių pasaulį

Nuo 1918 metų iki dabar, pasaulyje įvyko daug reikšmingų įvykių: pasibaigė Pirmasis Pasaulinis karas, prasidėjo ir pasibaigė Antrasis Pasaulinis karas, susivienijo padalinta Vokietija, sprogo Černobylio atominės elektrinės reaktorius, buvo įvykdytas teroro aktas JAV. Bet, manau svarbiausi yra šie 30 įvykių.

1) 1918metų lapkričio 11 dieną pasibaigia Pirmas Pasaulinis karas, Vokietijos pralaimėjimu.1919 metais prasidėjo Paryžiaus Taikos konferencija, joje dalyvavo atstovai valstybių kariavusių prieš Vokietiją ir jos sąjungininkes.Prancūzija stengėsi susilpninti Vokietija, kad ji vėl negalėtų užpulti kaimynų. Didžioji Britanija nerimavo jog, nusilpus Vokietijai Europoje įsivyraus Prancūzija.
2) Versalio sutartis. Po kelis mėnesius trukusių derybų didžiosios valstybės parengė taikos sutartį su Vokietija. Vokietija neteko visų savo buvusių kolonijų, atimtas Klaipėdos kraštas, Rytprūsiai atskirti nuo Vokietijos Dancingo koridoriumi, kuris paskirtas valdyti Tautų Sąjungai, o Lenkija gauna priėjimą prie Baltijos jūros. Atimtas „Saaro“ anglies baseinas ir perduotas 15 metų administruoti Prancūzijai. Elzaras ir Lotaringija sugrįžta Prancūzijai, demilitarizuota Reino zona, uždrausta gaminti karinę techniką. Vokietija turėjo sumokėti Prancūzijai už Pirmo Pasaulinio karo nuostolius.
3) Tautų sąjunga. 1919 sausio 25d. Joje buvo 33 valstybės – Antantės valstybės, pasirašiusios Versalio taikos sutartį ir 13 pakviestų įstoti valstybių. Tautų Sąjungos politika pirmiausia buvo orientuota į apsaugos suteikimą asmenims, kurie, pasikeitus valstybių sienoms ir susikūrus naujoms tautinėms valstybėms, neteko savo pilietybės. Be to, buvo pripažinta, kad tarptautinė apsauga reikalinga ir tiems asmenims, kurie ne dėl savo kaltės negali gauti savo valstybės galiojančių pasų arba kelionės dokumentų. 1921 metais rugpjūčio mėnesį buvo nuspręsta paskirti Tautų Sąjungos vyriausiąjį pabėgėlių komisarą. Juo tapo Norvegijos delegatas Tautų Sąjungoje dr. Fritjofas Nansenas.
4) SSRS įkūrimas. 1918 metais Rusijos imperijos pakraščiuose gyvenusių tautų paskelbė apie nepriklausomų valstybių įkūrimą, bet raudonoji armija jas užėmė. Atsilaikyti pavyko tik Lenkijai ir Suomijai.Taigi po pilietinio karo buvusioje Rusijos imperijos teritorijoje egzistavo sovietinės Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Azerbaidžano, Armėnijos ir Gruzijos respublikos. 1922 m. Gruodžio 30 Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos ir Užkaukazės respublikų atstovai pasirašė SSRS įkūrimo deklaraciją.
5) VNSDP. Tai A. Hitlerio vadovaujama Vokietijos nacionalsocialistų darbininkų partija. Įsikūrė1919m. Jos veikla ir idėjos buvo persmelktos kraštutinio nacionalizmo ir antisemitizmo. VNSDP vadovavo fiureris. Svarbi nacių organizacijos dalis buvo smogikų būriai (SA) ir asmenine Hitlerio gvardija (SS). 1923 m. VNSDP bandė įvykdyti pučą.
6) Diktatūros kurimas. Po rinkimų naciai pradėjo Vokietijoje kurti diktatūrą. Jau pirmame Reichstago posėdyje, 1933 m. Kovo 23 d, buvo priimtas „Tautos ir valstybės skurdžios padėties likvidavimo“ įstatymas. Jis labai išplėtė kanclerio ir vyriausybės įgaliojimus. Valstybė galėjo leisti įstatymus neatitinkančius konstitucijos. Naciai Vokietijoje nuosekliai ir sparčiai griovė demokratinę santvarką.
7) Trečiasis Reichas. 1933-1945 m. egzistavusios hitlerinės Vokietijos neoficialus pavadinimas. Trečiojo Reicho terminą hitlerinė propaganda vartojo siekdama sudaryti Vokietijos imperijos tęstinumo įspūdį (Reich – vok. imperija, valstybė). 1933 metais priimamas įstatymas, kuris skelbė, kad žydai negali užimti aukštų postų valstybėje, jie buvo atleidžiami  iš darbo. 1934 metais miršta prezidentas, Hitleris užima jo postą ir sujungia savo pareigas- tampa reichkancleriu. Sukuriama SD tarnyba- gestapas, valstybės saugumo instancija.

Ispanijos pilietinis karas. kariavo sukilėliai (vadinami nacionales, nacionalistai arba facciosos fašistai) ir Antroji Ispanijos respublika su savo vyriausybe ir partizanais respublikonais (priešų vadinti rojos, raudonieji).Pilietinis karas truko nuo1936 liepos iki 1939 balandžio ir baigėsi respublikonų pralaimėjimu bei Francisko Franko diktatūros įsigalėjimu. Maištą pradėjo F.Franko kariniai daliniai Meliloje ir Ispanijos Maroke bei Kanarų salose. Maištininkai patraukė į savo pusę didesnę dalį sausumos pajėgų ir1936 m. Liepos 18d. jie užpuolė keliolika Ispanijos miestų. Karinis jūrų laivynas ir karo aviacija liko ištikimi respublikonams ir tai sutrukdė marokiečiams ir svetimšalių legionams patekti į Ispaniją.
9) Austrijos anšliusas. Tarp svarbiausių A. Hitlerio užsienio politikos tikslų buvo siekimas sukurti „Didžiąją Vokietiją“, šalį kurioje gyventų visi vokiečiai. Pirmiausiai prie jos turėjo būti prijungt Hitlerio tėvynė- Austrija. 1938 m. Kovo 13d. Verchmato daliniai įžengė į Austriją , tą pačią dieną į užgrobtą šalį atvyko ir A. Hitleris. Beveik 7mln. Gyventojų turinti valstybė tapo Trečiojo Reicho dalimi.
10) Molotovo ir Ribentropo paktas. 1939 metais rugpjūčio23 d. Į Maskvą atvyko Vokietijos užsienio reikalų ministras J.Ribentropas. per vieną dieną buvo pasirašyta iš anksto suderinta Vokietijos ir SSRS nepuolimo sutartis. Abi šalys įsipareigojo nepulti viena kitos ir nedalyvauti jokiuose susitarimuose, kurie būtų nukreipti prieš kitą susitariančią šalį. Be viešai paskelbtų tekstų buvo pasirašytas ir slaptas protokolas, pagal kurį, abi šalys pasidalijo įtakos sferomis: Suomija, Estija, Latvija ir Rumunijos dalis atitenka SSRS. Vokietijos įtakos sferoje atsidūrė Lietuva ir numatyta pasidalinti Lenkija. Abi šalys turėjo naudos, Hitleris išvengė karo dviem frontais o Stalinas atitolino karo pavojų nuo SSRS, gavo galimybę susigrąžinti carų valdytas teritorijas vakaruose.
11) Žiemos karas. 1939 m. Lapkričio 30d. Raudonoji armija užpuolė Suomiją. SSRS aviacija viešpatavo ore. Miškingose, gausiose ežerų, upių ir pelkių teritorijoje buvo sunku išnaudoti jėgų persvarą 1940m. Suomiai atsidūrė sunkioje padėtyje ir kovo 12 d. Pasirašė taikos sutartį su SSRS, pagal ją Suomija neteko 40 tūkst. Kvadratinių kilometrų teritorijos- Karelijos sąsmaukos, vakarinės Lodogos ežero pakrantės su 11% dirbamos žemės, miškų, pramonės. Karo metu Suomija prarado didelę dalį teritorijos, tačiau įstengė išsaugoti nepriklausomybę ir parodė, kad efektyviai organizuota kariuomenė gali pasipriešinti netgi gerokai stipresnėms priešo pajėgoms.
12) Stalingrado mūšis. 1942m. Birželio mėn. Vermachtas pradėjo naują puolimą pietiniame fronto ruože Stalingrado ir Šiaurės Kaukazo kryptimi. Rugpjūčio mėn. Vokiečiai pasiekė Volgą ir pradėjo Stalingrado šturmą. Raudonoji armija atsilaiko, o lapkričio mėn. pradėjo ir kontrapuolimą. Visos pastangos pralaužti apsupties žiedą baigėsi nesėkme, 1943 m. vasario 2 d. Po įnirtingų mūšių Stalingradas buvo likviduotas.
13) Kursko mūšis. vienas iš svarbiausių Antrojo Pasaulinio karo įvykių. Rusijoje prie Kursko miesto susikovė TSRS ir Vokietijos karinės pajėgos. Mūšis įvyko 1943 m. liepos 4d. , jame dalyvavo beveik 2 milijonai karių (apie pusė iš jų žuvo arba buvo sužeisti), 6000 tankų ir 4500 lėktuvų. Šį mūšį laimėjo Raudonoji armija – tai buvo pirmoji svari sovietų pergalė nuo pat karo pradžios, tačiau ji turėjo didelės įtakos viso karo baigčiai.
14) Holokaustas – nacių sistemiškas įvairių etninių, religinių, tautinių ir kitų grupių genocidas (etninis valymas) Antrojo pasaulinio karo metu (1941-1945 m.), vykdytas nacių koncentracijos stovyklose. Adolfas Hitleris teigė, kad žydai nepriklauso net „žemesniajai” rasei, jie esą tiesiog ne žmonės. Jis skelbėsi pasaulio gelbėtoju nuo „žydų pavojaus”, o tą „gelbėjimą” suprato kaip visišką žydų sunaikinimą. Antrasis pasaulinis karas sudarė galimybes Hitleriui vykdyti savo pasibaisėtinus planus. 1941 m. viduryje okupuotose SSRS teritorijose nacistai pradėjo visuotinį žydų žudymą. Holokaustą išgyveno vos 6% lietuvos žydų, t.y. 12-15 tūkstančių žmonių. Karo pabaigoje vokiečiai jausdami artėjantį atpildą pradėjo naikinti visus įrodymus apie masines žudynes, atsikasinėjo ir degino lavonus, naikino dokumentus ir kitaip slėpė savo nusikaltimus, bet padarytos žalos niekas nebegalėjo atitaisyti, nes buvo nužudyta labai daug nekaltų žmonių ir beveik sunaikinta visa žydų tauta. Visos žudynės baigėsi su antruoju pasauliniu karu.
15) Žydų žudymo etapai. 1-asis etapas. 1941m. Birželio pabaigoje liepos pradžioje žydai buvo suimami, įkalinami šaudomi, kaip buvę komjaunuoliai, komunistai, sovietų valdžios pareigūnai ar šalininkai Dėl tokių pačių priežasčių buvo įkalinami ir kitų tautų piliečiai, daugiausiai vyrai. Žydus persekiojo SD būriai, kariškiai, karo komendantai, apygardų komisarai ir net vietinė policija. 2-asis etapas. 1941 liepos pabaiga- lapkritis. Tuomet žydai buvo naikinami ne dėl politinių priežasčių o dėl savo žydiškos prigimties. Iki rugsėjo mėnesio pabaigos beveik visi provincijų žydai buvo apgyvendinti getuose, kalėjimuose ar izoliacinėse stovyklose. Žydai buvo šaudomi miškuose ar laukuose esančiuose už kelių kilometrų nuo getų.
16) Teherono konferencija. Ji įvyko 1943 m. lapkričio mėn. 28 d. dalyvavo Stalinas, Čerčilis, Ruzveltas. Svarbiausias klausimas buvo antrojo fronto veiksmų pradžia. Nuspręsta jį atidaryti 1944 metų gegužės mėn.
17) Krymo ir Potsdamo konferencijos. Įvyko 1945 metų vasario mėn. Jaltoje (SSRS) susitiko Čerčilis, Ruzveltas, Stalinas, jie nutarė sunaikinti nacizmą, okupuoti ir nuginkluoti Vokietiją, Berlyną padalinti į 4 okupacines zonas, dalį Vokietijos teritorijos priskirti Lenkijai, SSRS gavo leidimą 50 metų okupuoti dabartinę Kaliningrado sritį, po Vokietijos sutriuškinimo SSRS privalo pradėti karą su Japonija. Per Potsdamo konferenciją 1945 m. liepos- rugpjūčio mėn. nutarta: pritarti Jaltos nutarimams, dėl Berlyno, Kaliningrado ir Lenkijos sienų. Sudarė tarptautinį karinį tribunolą, karo nusikaltėliams teisti.
18) Antrasis frontas. Anglai ir amerikiečiai ilgai delsė pradėti plataus mąsto puolimą Europoje, nenorėjo įsivelti į didelius mūšius sausumoje ir bandė Vokietiją palaužti bombardavimais iš oro. Platų puolimą pradėjo 1944 m. birželio 6d jų kariuomenė vadovaujama D. Eizenhauerio, išsilaipino Prancūzijos šiaurės vakarų pakrantėje. Vokiečiams antrasis frontas buvo netikėtas. Sąjungininkai daug kartų atidėliojo, todėl Hitleris prarado budrumą. Antrojo fronto susikūrimas reiškė neišvengiamą Vokietijos pralaimėjimą.
19) Karas tolimuosiuose rytuose. Perl Harboras Havajų salose buvo didžiausia amerikiečių karinė bazė Ramiajame vandenyne. Ten telkėsi 1/3 JAV karo laivų. 1941 m. gruodžio 7d ten slapčia priartėjo Japonijos laivyno junginys po puolimo amerikiečių Ramiojo vandenyno laivynas laikinai buvo išvestas iš rikiuotės. Po sėkmingo antpuolio iki 1942 m. gegužės mėn. japonai pradėjo grobti Ramiojo vandenyno salas.
20) Trumeno doktorina. Nuo 1947 metų Trumenas padeda visoms valstybėms kovojančioms prieš komunizmą. Sukuriamas „Maršalo“ planas, kuris turėtų padėti atkurti sugriautą Europos ekonomiką. Šiuo planu pasinaudoja Didžioji Britanija, Prancūzija, Italija. Įkurta tarptautinė organizacija (OEEC) „Maršalo“ planui įgyvendinti ši organizacija vienijo 16 narių. JAV pasiekimai: 1945 metais- sukurta atominė bomba. 1946- pirmasis kompiuteris, 1948- pirmasis trazistorius.
21) Mokslo ir technikos revoliucija. 1957 metais SSRS buvo paleistas pirmasis dirbtinis Žemės palydovas. 1961 metais į kosmosą pakilo pirmasis žmogus- J. Gagarinas. 1969 amerikiečiai astronautai N. Armstrongas ir E. Oldrinas nusileido mėnulyje. Kosminė technika itin sparčiai tobulėjo. Buvo sukonstruoti aparatai skrydžiams į kitas planetas, paleistos kosminės orbitinės stotys. Kosmoso erdvėje skraidantys aparatai pradėti taikyti ir karo tikslams.
22) Černobylis. Černobylio AE pastatyta 1984 metais bet jau 1986 metų balandžio 36 diena 1 val. 23 min, sprogimų serija sugriovė AE 4-ojo energijos bloko reaktorių ir pastatą. Kilo gaisras.Didžiulė teritorija aplink AE buvo užkrėsta. Radionuklidais buvo užkrėsta 11 sričių kuriose gyveno apie 17 mln. žmonių. Černobylio katastrofa tapo didžiausia XXa. Technologijos katastrofa.avarijos padarinius likvidavo apie 57 tūks. žmonių, dėl reaktoriuje tebevykusių nevaldomų fizinių procesų korpusą dengiantis betoninis sarkofagas ėmė irti, daugelis avarijos padarinius likvidavusių žmonių greit mirė arba sunkiai susirgo.
23) Jungtinė Tautų Organizacija (JTO). yra tarpvalstybinė organizacija, kurią sudaro 191 valstybė. buvo įkurta 1945 metais pasibaigus Antrajam Pasauliniu karui. Jungtinių Tautų Organizacijos tikslai: siekti išsaugoti tarptautinę taiką ir saugumą, o esant reikalui, imtis veiksmingų kolektyvinių, puoselėti draugiškus valstybių tarpusavio // // santykius; siekti tarptautinio bendradarbiavimo sprendžiant ekonomines, socialines, kultūrines ir humanitarines problemas, ugdant ir skatinant pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms; būti tautų, kurios siekia minėtų tikslų, veiklos derinimo centru. Nuo 1990 metų siekdamos parengti išsamią ir teisiškai pagrįstą plėtros darbotvarkę, Jungtinės Tautos rėmė daugybę pasaulio viršūnių susitikimų ir pasaulinių konferencijų. Prasidėjus trečiajam tūkstantmečiui, Jungtinių Tautų generalinis sekretorius sukvietė 147 valstybių ir vyriausybių vadovus į Tūkstantmečio viršūnių susitikimą. Jungtinių Tautų tikslas – kreiptis į pasaulio lyderius ir paprašyti dar kartą patvirtinti jų apsisprendimą kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi, įveikti AIDS, maliariją ir kitas ligas, dirbti taikos labui ir padėti mažiausiai išsivysčiusioms šalims siekti pažangos. Be įsipareigojimų savo valstybėms pasaulio vadovai pripažino kolektyvinę atsakomybę išsaugoti žmogiškojo orumo principus. Be to, valstybių ir vyriausybių vadovai pareiškė, kad pagrindinis šiandieninio pasaulio tikslas – užtikrinti, kad globalizacija taptų pozityvia viso pasaulio tautų varomąja jėga.
24) Korėjos karas. Po Japonijos kapituliacijos Korėją užėmė SSRS ir JAV karinės pajėgos. Korėja buvo padalinta į 2 okupacines zonas pagal 38 lygiagretę. Per mėnesi užėmė beveik visą jos teritoriją.JTO ginkluota armija nugalėjo komunistus ir užėmė pusiasalį.
25) Arabų ir Izraelio konfliktas. Kai Izraelio valstybę užpuolė Egipto, Sirijos, Libano ir Jordanijos armijos, Izraelis atlaikė puolimą ir net praplėtė savo teritoriją, okupavo naujų teritorijų . Iš užimtų žemių pasitraukė palestina, sumažėjo Egipto karinė galia.1973 metais karas vėl atsinaujino ir Egiptas su Sirija vėl smogė Izraeliui, bet ir vėl pralaimėjo. Reikalaujant JAV, SSRS ir kitoms valstybėms karo veiksmai buvo sustabdyti.
26) Karibų krizė. Ji kilo 1959 metų spalio mėnesį, kai jog Kuboje, prie Floridos, SSRS kariniai specialistai įrengė raketų paleidimo aikšteles ir sumontavo vidutinio nuotolio raketas su branduoliniais užtaisais. Tai kėlė tiesioginę grėsmę JAV saugumui. JAV prezidentas Dž. Kenedis, bijodamas karo, atsisakė minties pulti ir sunaikinti raketas, bet jis įsakė karo laivams blokuoti salą ir nepraleisti sovietų laivų su naujomis raketomis. Galiausiai abi šalys susitarė, kad SSRS išgabens raketas, o JAV nepuls Kubos.
27) Karas Afganistane. 1978 metais įvyko perversmas Afganistane, naujoji valdžia ėmė reformuoti ūkį,visuomenini gyvenimą. Pamažu šalyje įsiliepsnojo tarpusavio karas. Į konfliktą nutarė įsikišti SSRS vadovybė. 1979 m., gruodžio mėn., į Afganistaną įsiveržė sovietų armija, bet pergalės jie nepasiekė, nors buvo įkūrę karinių bazių visoje šalyje. Po sovietų pasitraukimo karas Afganistane tęsėsi. 1992 m., modžachedų pajėgos užėmė sostinę Kabulą ir nuvertė sovietų paliktą vyriausybę.
28) Gorbačiovas atsisako Brežnevo doktrinos. 1986 metais lapkričio mėn. Maskvoje vykusiame socialistinių šalių pasitarime M. Gorbačiovas pareiškė, kad kiekviena valdančioji komunistų partija atsakinga pirmiausiai savo liaudžiai. Socialistinių valstybių tarpusavio santykiuose nebeturi būti diktato ir priklausomybės, kaip pasitaikydavo anksčiau. Tai reiškė, kad SSRS atsisako Brežnevo doktrinos, t.y., spaudimo ir jėgos panaudojimo socializmui ginti.
29) Vokietijos suvienijimas. Siena skirianti VDR ir Vakarų Vokietija buvo pradėta griauti, sienos plotis buvo 1,2 metro, o aukštis 3,6 metro . 1989 metų lapkričio 9 dieną siena buvo pradėta griauti. Pirmiausia buvo išgriautos trys nišos, kuriomis žmonės galėjo patekti į Rytus arba Vakarus. Ir tuo naudojosi. Buvo ilgiausios žmonių eilės, kurie valandų valandas laukdavo, kada pateks į Vakarų Berlyną. Per pirmąsias tris dienas per tris nišas į Vakarus išėjo beveik visi berlyniečiai. Visiems buvo smalsu sužinoti, kaip atrodo jis, kapitalizmas.
30) Rugsėjo 11 d. teroristiniai išpuoliai. Artimųjų rytų teroristinė grupuotė „Al Qaeda“ surengė patį kruviniausią ir masiškiausią teroristinis išpuolis žmonijos istorijoje. Vos per kelias valandas niekieno netrukdomi teroristai surengė sėkmingus pasikėsinimus į svarbiausius JAV galybės ir turto simbolius – Pasaulio prekybos centrus ir Pentagoną. Atakos nusinešė beveik 3 tūkst. žmonių gyvyyyyyyybių:(