Manipuliacija žmonėmis :: Ar įmanoma iš savęs sukurti Hitlerį?

Man visada labai patiko vienas paprastas posakis – diplomatija yra menas žmogų pasiųsti ant trijų raidžių taip, kad jis pats norėtų ten nueiti. Lygiai tas pats su manipuliacija – žmogui paliepama atlikti veiksmus, kuriuso atlikdamas jis pats nesuprasdamas, jog tai yra neteisinga, nei jo, nei aplinkiniu atžvilgiu, o ir pačio paliepimo faktą nevisiškai suvokia.

Visų pirmiausia vertėtų išskirti kelis psichologinius variklius ir metodus: Neurolingvistinis programavimas – metodų rinkinys skirtas žmogaus „subjektyvaus pažinimo struktūroms“ suprasti ir paveikti. Iš esmės, tai teigiamo pobūdžio metodiką, kuri moko, kad kiekvienam žmogui galima išreikšti tiksliai savo mintis, prie žmogaus prieiti jo suprantama kalba, panaudojant lingvistinius metodus, apie juos esu šiek tiek rašęs. Paprastas pavyzdys su vaiku: tarkime vaikas labai nori įkišti pirštą į ugnį, o tėvų paprastas “nelysk”, gali sukelti autoneigimo reakciją ir vaikas nusidegins pirštus ar bent jau nusimins pabartas. Neurolingvistinis programavimas siekia nenaudoti tiesioginio draudimo ar radikalių pareiškimų, pvz: pridėti popieriaus lapą ir parodyti kaip dega ir pasakyti: “matai kaip atsitinka popieriukui, tau irgi gali taip atsitikti”. NLP dar naudojama savęs, kitų žmonių baimėms ar kompleksams slopinti. Visa tai daroma atitinkama kalba ir emocijomis, tinkamais žodžiais. Iš esmės NLP yra teigiamo pobūdžio metodika. NLP griežtai save atriboja, nuo manipuliavimo. Tačiau gali įtakoti kiekvieno žmogaus sugebėjimus, bet ne savybes.

Socialinė inžinerija – būdas, metodika ar net atskiras mokslas, siekiantis išnaudoti, paveikti ar įtakoti žmonių elgseną, išgauti tam tikrą informaciją. Dažniausiai šis terminas apibūdina neigiamą įtaką naudinga vienai iš sąveikaujančių šalių. Taip pat šio metodo vienas iš pirmųjų ryškių pavyzdžių buvo panaudotas programišių (hakerių). Kuomet žmogiškasis faktorius yra vienintelę spraga tam tikroje uždaroje sistemoje (pvž. įmonėje) išgauti reikiamą informaciją. Iš esmės socialinės inžinerijos apraiškų yra aplinkui mus yra labai daug – tai ir įtakingi politikai, ir charizmatiški asmenys kurių klauso tauta, tai ir įmonių vadovai, tiek ir tardytojai, advokatai ir t.t. Bendrąja prasme – socialinė inžinerija aprašo būdus, kaip įtakoti kiekvieną asmenį ar asmenų grupę norint išgauti atitinkamą rezultatą: rinkėjo balsą, darbuotojų darbo našumą. Tačiau socialinė inžinerija gali būti naudojama ir viešiems interesams ginti, todėl negalima jos vienareikšmiškai vadinti manipuliacija.

Mano asmeniniu pamąstymų – pasirinkus teisingą NLP techniką metodiką, bei į save orientuotą socialinės inžinerijos tipą ir ilgai dirbant prie metodikos, psichologinių faktorių – įmanoma iš savęs sukurti naują Hitlerį, Čerčilį, princesę Dianą ar Adamkų – priklauso nuo atitinkamų tikslų ir siekių (turėdami omeny, kad priemonės, pateisina tikslą). Pabandžiau surankioti detales iš vieno ir kito bei gavau tokį modelį, kurias teisingai įvaldžius, galima būtų į savo pusę palenkti kiekvieną žmogų. Įsivaizduokime kuriame manipuliacinį narcizą-sociopatą kuris sugeba adaptuotis visuomenėje, remdamiesi ne moraline, o logine vertybių sistema: tokiu atveju sociopatas gali suprasti, kad moralus elgesys, tam tikrų visuomenės normų laikymasis jam yra naudingas. Pagrindiniai ingridientai:

Asmens:

• narcizistinė asmenybė
• charizma
• reputacija
• pažintys
• prieiga prie masių

Metodikos

• priverstinis spaudimas
• NLP metodikos
• žmogaus savybių išnaudojimas (exploitinimas)
• yes-set metodika
• Sokrato metodas
• Netiesioginės įtakos metodas
• kiti metodai.

Šiek tiek plačiau apie tai. Tarkime, kad socialinės inžinerijos, neurolingvistinio programavimo ir asmeninių savybių kratinys įtakojantis kitus žmones ir vadinamas manipuliacija.  Ką daryti jei tų savybių žmogus neturi? Čia vėlgi gali padėti neurolingvistinis programavimas – galima įtakoti tiek savo, tiek kitų savybes, retkarčiais tikriausiai įmanoma įtakoti ir patį narcizą, kad nereikėtų tiesiogiai veikti kelių ar keliolikos žmonių. Svarbiausia – tiksli, aiški, apgalvota kalba. O pati geriausia forma – klausimai. Čia gali ateiti į pagalba vadinamoji yes-set metodika. Kodėl kartais nusiperkame daiktus kurių mums visiškai nereikia? Atsakymas labai paprastas – todėl, kad labai dažnai pakliūname į yes-set metodikos pinkles. Kiekvienas pardavėjas Jums užduoda tokius klausimus, į kuriuos atsakymas visuomet yra taip. Tuo įgauna pasitikėjimą ir abejonę savo pačio sprendimais. Paprastas, gal ir netinkamiausias, pavyzdukas prie eilinio žmogaus durų:

- Ar kada nors esate irzlus, piktas, nusivylęs? Taip. (o kam nebūna)
- Ar norėtumėte nuolat jaustis geriau? Taip. (o kas nenori)
- Ir tikriausiai niekada nepagalvojote, kad SuperDuper maskatuoklis gali Jums padėti? Na… Taip (nesu girdėjęs išvis apie tokį).
- O gali – Jis išspręs visas Jūsų bėdas, ar norite pabandyti? Taip. (juk nepakenks). O tada standartiniai triukai su nuolaidom, akcijom ir t.t.

Kitas yra vadinamasis Sokrato metodas, arba Sokrato debatų metodas, iš esmės jis paremtas panašiu principu – klausimais. Tačiau jie apima platesnius vandenis – t.y. didesnį klausimų ir atsakymų spektrą, tačiau praktiškai iš anksto žinant visus atsakymus. Tik šiuo atveju tikslas šiek tiek kitoks – įtikinti labiau klausytojus, nei patį priešininką. Tokie klausimai dažniausiai būna pakankamai šabloniški, bet labai efektyvūs, jei iš anksto žinomi atsakymai:

- Ar jūs žinote, kad…? Ne.
- Ar savo strategijoje numatėte, tą ir aną? Ne.
- Tai kodėl Jūs taip atvirai deklaruojate vieną ar kitą, nors neturite jokio realaus pagrindo. Nes Mano siūlymas yra toks ir toks. (pauzė)

Pagrindinis principas – oponento žlugdymas ir savo vertės kėlimas prieš auditoriją. To apraiškas jau seniai galime stebėti mūsų seime. Ypač dabar įnirtingai tai daro Andrius Kubilius oponuodamas praktiškai tiesiogiai prieš G.Kirkilą (tik klausimas, kokiu tikslu – Lietuvos interesam ar naujiems rinkimams?). Apskritai didžiausias ginklas – ne teiginiai, o tikslingi klausimai. Net psichologo ar psichoterapeuto seansuose neišgirsite daug paguodos ar teiginių – tik daug tikslų ir tikslingų klausimų į kuriuos atsakydamas kiekvienas žmogus, tartum gydo save, o tuo labiau nesijaučia teisiamas ar kaltinamas (o tai jau išplaukia iš NLP).

Kitas labiau kenkiantis metodas – asmeninių savybių eksploitinimas, labiau priskiriamas socialinei inžinerijai, bei priverstinis spaudimas, labiau išgaunamas iš NLP. Bendra prasme – tai tiesiogiai kiekvienam asmeniui pritaikomi socialinės inžinerijos ir NLP derinys. Tiesiog siekiama ištraukti iš žmogaus asmeninius trūkumus ar silpnas savybes, paverčiant tai psichologinie asmens analize, kurios pagrindu statomas pasitikėjimas, kompetencija, reputacija, priverčiantis asmenį patekti į neišvengiamą situaciją, priverstinį dalyvavimą, informacijos perdavimą ir t.t.

Manipuliacija žmonėmis – tai toks kompleksinis psichologinių, kalbos, emocijų ir priemonių rinkinys, įgalintis į savo pusę patraukti praktiškai kiekvieną gyvą statistinį žmogų, daugeliu atveju, net ir pačius manipuliatorius. Taigi pagrindinis klausimas – ar galima iš savęs padaryti antrą Hitlerį? Manau, kad taip. Tik klausimas ar verta…

P.S.: Sekančiuose įrašuose aprašysiu ir kiekvieną metodiką plačiau.

Autorius : kubikas.lt

Šaltinis

Manipuliacija 2

Gauti tai, ko norime, galime keliais būdais – tiesiogiai prašydami, naudodamiesi valdžia arba manipuliuodami. Paprasčiausias būdas – naudotis statuso ir valdžios teikiamomis galimybėmis. Dažniausiai įvykdysime tai, ko nori vadovas, nesvarbu, ar sutinkame su jo nuomone, ar ne. Tėvų nurodymai ir paliepimai vaikui neretai yra neginčijami. O ką daryti visiems kitiems? Tiesioginiu prašymu ne visada pavyksta pasiekti tikslą.  

Įsivaizduokite dvi situacijas. Vaikas prašo ledų. Mama gali nupirkti arba nenupirkti. Tarkim, tikimybė, kad nupirks yra 50 proc. Kita situacija. Vaikas nukrito ir susimušė keliuką, verkia. Mama tikrai jį paguos, papūs nubrozdintą vietą, apkabins. Jei jis tuo metu greitai nustos verkti („šaunuolis“), ir, pažiūrėjęs į mamą ašarotomis akelėmis, paprašys ledų, tikimybė, kad juos gaus padidėja iki 99 proc. Gyvenimas vaiką išmoko tam tikrų manipuliacijos gudrybių – paverkti, nevalgyti, „susirgti“ ir pan. Vaikas nežino, kad jis „manipuliuoja“. Atradimų ir bandymų keliu jis mokosi siekti savo tikslo.

Suaugusių žmonių metodai sudėtingesni. Savo veiksmus, kuriuos atliekame norėdami pasiekti tikslą, vadiname mokėjimu bendrauti. Skaitome knygas ir lankomės prekybos metodų, derybų meno kursuose, stengiamės sužinoti, kaip gauti teigiamą atsakymą, kaip išlaikyti santuoką ir pan. Visa tai labai panašu į manipuliaciją. Taigi, kas yra ta manipuliacija ir kaip mes ją suprantame? Kur baigiasi gebėjimas bendrauti, ir kur prasideda manipuliacija?

Siekiame savanaudiškų tikslų

Pats žodis manipuliacija kilęs iš lotyniško žodžio manipulus „sauja“. Į lietuvių kalbą jis atėjo per prancūzų, kurioje žodžiu manipulation būdavo nusakomi miklūs cirko artisto judesiai, klaidinantys žiūrovus. Dažniausiai manipuliacija suvokiama neigiamai. Štai kelių žmonių komentarai: „sukelia nelegalumo įspūdį“; „manipuliacija siekiama egoistiškų ir negatyvių tikslų“; „šis žodis skamba grėsmingai“, „manipuliatorius siekia naudos sau, kenkdamas kitam“; „toks elgesys mane žemina ir žeidžia“; „panašu į pasinaudojimą ir išnaudojimą“ ir pan. Kodėl gi mums rūpi manipuliacija? Vieniems – kad galėtų naudotis, kitiems – kad galėtų atpažinti ir išvengti. Manipuliacija galima vadinti bet kokį veiksmą, kuriuo siekiame kitą žmogų savo noru priversti padaryti tai, ko norime mes. Arba, ko jis pats savo noru nedarytų. Prisiminkime ledus. Tikimybė, kad mama savo noru būtų pirkusi vaikui ledus – tik 50 proc. Būtų nepirkusi dėl jai suprantamų ir logiškų priežasčių – per šalta, nenorės pietų, jau gavo rytą ar pan. Pasinaudojus situacija „mane reikia paguosti“, mama mielai savo noru nupirks vaikui ledų. Ir vėl dėl jai suprantamų ir logiškų priežasčių – parodysiu, kaip jį myliu, noriu paguosti, greičiau nusiramins ir pan. Atkreipkite dėmesį, kad abiejose situacijose mama veikia savo noru!

Spąstai kitiems

Pamėginkime panagrinėti manipuliaciją padaliję į dvi grupes: paprastąją ir sudėtingąją. Sudėtingoji manipuliacija yra planuojama. Jos metodų veiksmingumas yra tiriamas ir ji skirta didesnei žmonių grupei paveikti. Naudojama derybose, politikoje, versle, reklamoje ir pan. Derybininkams yra gerai žinomas teigiamo atsakymo metodas. Pokalbio metu stengiamasi užduoti paprastus klausimus. Vėliau pereinama prie svarbiausio klausimo. Teigiamas atsakymas tokiu būdu gaunamas žymiai lengviau. Norint priversti žmogų atlikti kokį nors veiksmą, reikia prieš tai paprašyti atlikti paprastą, daug pastangų nereikalaujantį parengiamąjį veiksmą. Pavyzdžiui, prie parduotuvės stovintis vaikinas renka parašus už eismo taisyklių sugriežtinimą. Jis klausia: „Ar jūs sutinkate, kad reikia imtis priemonių prieš karą keliuose?“ Tarkim, žmogus sutinka ir pasirašo. Jis pagiriamas už pilietiškumą. Jam išeinant kitas atstovas prašo paaukoti sumą, kuri bus skirta nukentėjusiems. Apie 80 proc. iš pradžių paprašytų pasirašyti žmonių sutiks paaukoti tam tikrą pinigų sumą. Be parengiamojo prašymo tokia tikimybė yra tik 35 proc.

Lytėjimas taip pat gali veikti mūsų elgesį ir sprendimus. Nors asmeninė erdvė yra svarbi, vis dėlto tyrimais įrodyta, kad prisilietimas skatina žmones priimti teigiamus sprendimus. Jei dėstytojas kviesdamas atsakinėti drąsinamai paliečia studentą, savanorių skaičius patrigubėja. 2001 metais Prancūzijoje buvo atliktas paprastas tyrimas. Gatvėje žmonių buvo prašoma paskolinti kelis centus. Sutiko 28 proc. praeivių. Jei prašytojas lengvai paliesdavo žmones ranka, sutikdavo 47 proc. praeivių.

Tikriausiai daugeliui teko susidurti su viliojimo metodu. Tie, kurie pakliuvo į viliojimo spąstus, gal ir nesusimąstė, kad tai vienas iš manipuliacijos metodų. Įsivaizduokite, kad jūs išsiruošėte pirkinių. Vienos parduotuvės vitrinoje pamatėte nuostabią suknelę, kurios kaina dėl akcijos dvigubai mažesnė už buvusiąją. Užeinate pažiūrėti. Pardavėja maloniai jus aptarnauja. Pasimatuojate – puikiai atrodo! Jums susiruošus mokėti, kasininkė patikrina suknelės kodą ir sako, kad, deja, įvyko klaida. Ši suknelė nenukainota. Ji labai apgailestauja ir atsiprašo. Jums reikia nuspręsti, pirkti ar ne. Taip, suknelė brangi, bet kaip jums tinka – juk jau matuodamasi įsivaizdavote, kur su ja eisite. Ir jūs savo noru nusprendžiate ją nusipirkti. Manipuliacijos metodų esmė – suteikti žmogui laisvės ir pasirinkimo pojūtį. Jums atrodo, kad jūs pati nusprendėte. Bet ar būtumėte matavusis, jei jūsų nebūtų priviliojusi kaina?

Kaip atsispirti?

Natūraliai kyla klausimas: jei manim manipuliuoja, suteikdami laisvės ir pasirinkimo pojūtį, kaip tuomet suprasti, kad tai manipuliacija? Kaip to išvengti? Kad jūs buvote priverstas priimti sprendimą, suprasite tik po kurio laiko. Ar atpažįstate situaciją, kai grįžtama namo su pirkiniu, kurio visai nereikia? Ir klausiate savęs: „Ir kam gi aš pirkau tą suknelę? Dvi, beveik tokios pačios, kabo spintoje!“

Neskubėkite. Padarykite pertrauką. Nebijokite pasakyti: „man reikia laiko apgalvoti atsakymą“; „atsakysiu rytoj“. Tuomet gali būti panaudoti kiti būdai priversti jus apsispręsti tuoj pat. Pavyzdžiui, „ryt mes nedirbame“; „tai paskutinė pora“; „rytoj akcija bus pasibaigusi“ ir pan. Tuomet pagalvokite, ar daug prarasite? Kuo tą praradimą galite kompensuoti?

Nebijokite pakeisti savo sprendimą. Įrodyta, kad žmonėms sunkiausia pakeisti jau priimtą sprendimą arba tiesiog keisti situaciją. Todėl naudojant viliojimo metodą, žmogui jau apsisprendus pirkti, net informacija apie kitokią kainą ar kitas sąlygas nebesustabdo. Jūs turite teisę persigalvoti, net pačiu paskutiniu momentu. Kartą sąmoningai tai pabandžius, vėliau bus vis lengviau pastebėti manipuliacijas ir jų išvengti.

Paieškokite daugiau sprendimo variantų. Pažiūrėkite ir panagrinėkite savo veiksmus ir poelgius atskirai . Jei atsakėte „taip“ į vieną derybų klausimą, nebūtinai turite atsakyti „taip“ į kitus. Be to, jūs turite teisę būti nenuoseklus, jūs turite teisę klysti ir nepatikti kitiems.

Manipuliacija kasdien

Paprastoji manipuliacija yra tokia dažna mūsų gyvenime, kad mes jos net nepastebime. Ją naudojame auklėdami vaikus, bendraudami su sutuoktiniu ar darbo kolektyvu. Kai kurie manipuliacijos metodai yra tapę elgesio norma. Net tautosakoje galima rasti patarimų, kaip manipuliuoti: „kelias į vyro širdį – per skrandį“, „netepsi – nevažiuosi“. Dauguma tuos metodus naudoja net nesusimąstydami. Kaip tokia manipuliacija atrodo kasdieniniame gyvenime?

Įsivaizduokite, kad jūsų paauglė dukra nori eiti į vakarėlį. Ji žino, kad vakarėlis truks iki 10 valandos vakaro. Jūsų šeimoje nuspręsta, kad vaikai devintą valandą vakaro privalo būti namuose. Dukra puikiai žino, kad jūs greičiausiai neleisite grįžti vėliau. Todėl ji pradės pasakoti apie ypatingą vakarėlį, kuriame būtina dalyvauti. Ji, žinoma, tikisi, kad jos gera ir šiuolaikiška mama ją supras ir išleis. Mama būtinai paklaus, kada jis baigsis. Tuomet dukra, nuleidusi balsą pasakys, kad šis ypatingas vakarėlis truks iki dvylikos. „Mama, suprask, visi dalyvaus, kaip aš vienintelė taip anksti išeisiu?“ – bandys įkalbinėti dukra. „Jokiu būdu! Vėliausiai dešimtą turi būti namie“, – greičiausiai atsakys mama. Rezultatas – abi patenkintos: dukra gavo, ko jai reikėjo, mama parodė savo griežtumą ir privertė „nusileisti“. Tai labai dažnas metodas – prašyti daugiau, nei reikia, o gauti tai, ko nori.

Tarkime, jūsų draugas turi finansinių problemų. Jis prašo paskolinti penkis tūkstančius litų. Jūs tiek neturite ir negalite jam padėti. Gaila draugo, bet jūsų atsakymas neigiamas. Tuomet jis klausia: „O kiek galėtum paskolinti?“ Jūs palengvėjusia širdimi duodate jam du šimtus litų. Jei jis tiesiogiai būtų prašęs dviejų šimtų, tikimybė, kad paskolinsite būtų kur kas mažesnė. Šiuo atveju draugas pasinaudojo jūsų kaltės ir palengvėjimo jausmu.

Yra daugybė kitų, kur kas paprastesnių kasdienio gyvenimo manipuliacijos pavyzdžių. „Šiandien gražiai sutvarkiau kambarį“, – pasigiria vaikas. Pasirodo, tą dieną jis gavo dvejetą iš matematikos ir nori sumažinti būsimą tėvų pyktį. Manipuliacija? Tikrai taip! Žmona vyrui sako vyrui: „Tavęs laukia nuostabi vakarienė ir alus“ , o po to prašo nupirkti naują sofą. „Mieloji, kaip šiandien gražiai atrodai“, – sako vyras. Pamėginkite atspėti, ko jis nori.

Mes jaučiame, kai kiti bando mus paveikti, bet labai nepykstame. Patys elgiamės taip pat. Įsivaizduokite tik tiesioginį bendravimą. „Šiandien gavau dvejetą iš matematikos“. Tyla. „Reikia nupirkti naują sofą“. Tyla. Absurdas!

Tenka pripažinti, kad manipuliavimas suteikia mūsų bendravimui spalvingumo, įdomumo, intrigos. Malonu matyti, kaip kažkas stengiasi norėdamas mums patikti, įtikti, susitarti. Ir labai nemalonu, kai pasijunti apgautas ar išnaudotas. Paliekame jums patiems nuspręsti, kaip bendrauti su artimais žmonėmis. Kiek nuoširdumo, atvirumo ir kiek manipuliacijos jūs galite sau leisti.

Autorė : Ligita Šaltienė

Manipuliacija

 

 

  Manipuliuojame visi. Vieni daugiau, kiti mažiau, tačiau visi be išimties žmonės manipuliuoja. Manipuliacijos tikslas – mūsų žodžiais ir veiksmais priversti kitą žmogų padaryti tai, ko norime.

Manipuliacija ne visuomet blogai. Sukurta daugybė pasakų ir istorijų, kai blogis nugalimas „gudrumu“. Šis gudrumas yra ne kas kita, kaip manipuliacijos. Pvz., Jonukas ir Grytutė pergudrauja raganą ir ji, o ne jie atsiduria krosnyje, Tomas Sojeris „pergudrauja“ draugus, apsimesdamas koks malonumas yra dažyti tvorą ir sužadindamas norą dažyti ir kitiems.

Kasdieniame gyvenime manipuliacija tampa švelnia savisaugos forma, saugančia nuo vadovų lazdos perlenkimų, prasto kolegų charakterio, nedraugiškų aplinkinių replikų.

Vadovai taip pat dažnai dar sunkiai įsivaizduoja vadovavimą be manipuliacijų, padedančių valdyti žmones. Visos populiarios psichologinės knygos apie tai, kaip efektyviai valdyti žmones, kaip susirasti vyrą ir pan. paremtos būtent manipuliacijomis.

 

Dažniausiai sutinkamos manipuliacinės gudrybės 

Manipuliatoriai paprastai laimi ne jėga, bet gudrumu ir ištverme.  Štai kelios dažniausiai sutinkamos manipuliacinės gudrybės:

1. Oponento suerzinimas. Kaltinimais, priekaištais arba pašaipomis stengiamasi išvesti oponentą iš pusiausvyros, kol oponentas susierzins ir pareikš neapgalvotą, nenaudingą sau repliką. Labai dažnai manipuliuodami žmonės naudoja „žnybius“, siekdami paveikti jautrią kito asmens vietą.
2. Nesuprantamų žodžių ir terminų naudojimas. Taip stengiamasi sudaryti aukšto lygio profesionalumo įspūdį arba „pridėti“ problemai rimtumo. Sudėtingų terminų naudojimas gali sukelti oponento susierzinimą bei gynybinę arba atsitraukimo reakciją. Manipuliacija suveikia, jei oponentas nepasitikslina neaiškių terminų ir priima sakomus argumentus.
3. Nuoroda į „aukščiau stovinčius“ arba autoritetus. Išsakoma mintis, kad jei oponentas ir toliau nenusileis ginče, tai gali nepatikti „aukščiau stovintiems“, o jų geriau nejaudinti. „Ar Jūs suprantate, kieno interesus pažeisite, jei nesutiksite su šiomis išvadomis?“
4. „Tai banalu!“ Pareiškimais „tai banalu“, „visa tai nesąmonės“, „tai savaime suprantama“ išsakomas niekuo nepagrįstas vertinimas. Tokiais pareiškimais oponentas provokuojamas aiškintis ir įrodinėti, kad yra ne taip.
5. Nepasakymas iki galo su užuomina į ypatingus motyvus. Šios gudrybės tikslas – nepasakyti kažko iki galo ir sudaryti daugiaprasmį įspūdį, kad galima būtų pasakyti daugiau, bet „Jūs gi suprantate“.
6. Netikra gėda. Neteisingi teiginiai gali būti pateikiami tokia forma, kad juos belieka priimti, pvz., „Kaip Jūs ir žinote..“, „Visi mes žinome, kad…“. Neretai būna gėda prisipažinti, kad nežinai. Dauguma žmonių, prieš kuriuos naudojama ši gudrybė, linkteli galva arba bent jau apsimeta, kad tikrai žino apie ką kalbama, nors teiginys gali būti klaidingas.Ypač nemalonu išgirsti „Kaip, Jūs nežinote?“. Tokiame klausime skamba priekaištas: „Apie ką tuomet su Jumis iš viso kalbėti?“
7. Aš Jums atvirai sakau. Šioje gudrybėje akcentuojamas pranešimo patikimumas ir pranešėjo atvirumas. Pvz., „Aš Jums atvirai (tiesiai) sakau,…“. Taip sukuriamas įspūdis, kad viskas, kas buvo sakoma anksčiau, nebuvo pasakoma atvirai, tiesiai ar iki galo. Tokios gudrybės padeda atkreipti dėmesį į tai, kas bus pasakyta ir kartu skatina partnerį atsakyti lygiai taip pat atvirai, tiesiai ir sąžiningai.
8. Tai tik teorija, o praktikoje kitaip. Tai pareiškimas, kad viskas, ką sako oponentas, teisinga teoriškai, tačiau netinka praktikoje. Tokia gudrybė verčia oponentą įrodinėti savo teisybę ir diskusija gali nukrypti į puolimus ir kaltinimus.
9. Fakto (argumento) prilyginimas asmeninei nuomonei. Šia gudrybe siekiama oponento argumentus prilyginti asmeninei oponento nuomonei, kuri, kaip ir bet kurio žmogaus nuomonė, gali būti klaidinga. „Visa tai tik Jūsų nuomonė“- tokie pareiškimai skatina gintis ir prieštarauti, apginti savo nuomonę. Jei oponentas stengiasi apginti savo argumentus, jis nukrypsta nuo svarstomos temos ir manipuliatorius pasiekia savo tikslą.
10. Argumentų iškreipimas. Oponento argumentai iškreipiami ir pateikiami kaip keisti, pvz., „Jūsų kolega mums sakė….“. Tokie žodžiai verčia į juos sureaguoti. Jie paprastai sukuria nekonstruktyvų nusiteikimą ir gynybinę reakciją.  

Kaip kovoti su manipuliacijomis? 

1. Jei pajutote manipuliacija, pasakykite tai. Šis metodas gali būti veiksmingas, jei pavyksta atpažinti ir įvardinti manipuliaciją bei paaiškinti jos paskirtį ir naudojimo ypatumus. Paprastai po tokio „manipuliacijos atskleidimo“ stengiamasi manipuliacijomis nebesinaudoti.
2. Pasistenkite išsiaiškinti, kas slypi už manipuliacijos. Tiesą pripažinkite, tačiau nebūtinai turite sutikti su vertinimu. Pasitikslinkite, kas būtent Jūsų elgesyje oponentui atrodė „netinkama“.  Sakoma, kad kiekvienoje kritikoje yra bent dalelytė tiesos. Pasistenkite Jums išsakomoje kritikoje išskirti:

-         tiesą (faktą, elgesį, už kurį Jus kritikuoja),

-         oponento vertinimą.

 

Neretai žmonės, išsakydami kritiką, priekaištauja dėl paviršinių dalykų,  esminį priekaišto pagrindą sąmoningai ar nesąmoningai nuslėpdami. Jei norite suprasti esmę, turite ne kartą perklausti, kuo netinkamas Jūsų elgesys. 

1. Manipuliacija prieš manipuliaciją. Šis būdas naudojamas tik tuomet, kai kiti nebuvo veiksmingi. Atsakant manipuliacija į manipuliaciją laimi tas, kas praktiškai geriau įvaldęs manipuliavimo meną.

Kiekvienas iš mūsų – manipuliatorius ir gyvenime naudojame vienas ar kitas manipuliacijos technikas. Diskusijos apie tai, ar manipuliuoti etiška paprastai veda į aklavietes. Išmokę atpažinti ir valdyti manipuliacijas, galime efektyviau spręsti iškilusias tarpusavio problemas, o taip pat geriau suprasti  savo pačių reakcijas ir elgesį.

Šaltinis