Visa šita istorija nutiko netoli Smalininkų baidarininkų klubo teritorijos.
Gyveno sau Diedas su boba ir turėjo dukrą Aldoną. Nu mergička buvo tokia
graži, kad kartais visi manydavo kad tai berniukas, na o tie kas
bandydavo patikrinti turinį, sulaukdavo keleto atsiprašomųjų smugių į
veido sritį ir pasirinktinai į kokį nors kitą mažiau svarbų organą. Ji
buvo tokia stipri ir greita, nes pastoviai eidavo į razborus tarp
vietinės faunos, be to lankė pramoginius šokius pro langą, bei lengvai
stūmė štangą su niekingais 150 kg. Taip pat mėgo plauti PVM, imti
paskolas, išmušinėti babkes ir pan. Jau nuo pirmos klasės priklausė
Vladzios Lenino pionierių – ravėtojų gynybinio štabo, 3 reicho, 15
rampos profsąjungai, tai turėjo kaip skiriamąjį ženklą nešioti ką nors
raudono. Ilgai nedvejojusi paprašė kad mamka sureguliuotų kokią nors
rimtesnę tiubeteiką ir kad butų konkrečiai raudona.
Mamanė nepasišiukšlino. Paėmė tėvo ušatniką. Apipylė raudonais dažais
ir išdžiovino. Aldona pamačiusį šį dizaino šedevrą iš džiaugsmo nuravėjo
3 lysves burokėlių, pamelžė šunį ir padėkojusi motinai už teisingą
dizaino sprendimą, numynė pristatyti savo kepeliušą vietinei publikai.
Įvertinę draugės Aldonos fasado vaizdą visi nutarė kad nuo šiol ji bus
vadinama Raudonkepuraite. Taip Aldona patapo Raudonkepuraite.
Kartą motina sako Aldonai:
- Yo! Aldona, cammon. Yra reikalas kurį gali atlikti tik tu. Kaip pameni
turi dar ir senelę. Tai va, šiandien senelė skambino ir sakė kad jau
pabaigė visą Hašo plytą kurią tėvas gavo barteriu ana mėnesį, kai per
sieną gabeno spiritą. Tai dukra davai nestumk čia man pajalniko, čiupk
karzinką su produktu ir aptarnauk savo vienatinę ir nepakartojamą
senelę. Nes tu nepilnametė ir jai pagaus, atidirbk ir paleis. O man
senai tarkai tektų prisiminti kelis fintus, kuriuos jau nesusilenkiu
atlikti.
Nu Aldona kaip visada nepasimetė, paėmė 100 $ an
t strachovkės, paliejo
kopūstus, sudainavo himną ir išėjo pas senelę. Nors ją užknisdavo
trenktis pas starušensiją, tačiau žinojo kad senolė yra pataupiusi biški
kapeikos, tai galės paimti nalogą už deguonį.
Na o senelė gyveno miške viena, nes senelis buvo keli metai kaip
užsilenkės nuo perdozavimo. Senelė tik po mėnesio suprato kad jos
brangiausiasis pakabino autus, nors visą tą laiką galvojo kad jį dar
velka. Laidotuvės buvo neblogos, bet pasaka ne apie tai…
Tai va, eina raudonkepurė Aldona per mišką, atsipalaidavusi, švilpauja
pro ūsą, pasikasydama abžėlusias rankas ir laiks nuo laiko
persiversdama kūliais. Bet staiga kaip DJ perkūnas iš giedro dangaus į
trasą ateina seniai Aldonos pamirštas narkomanas Vulfinas (Tikroji
pavardė Vladas Volframas Van Damas) ir sako:
- Hello Aldona, kaip tu laikaisi… žiūriu imidžą pakeitusi.
Aldona:
- Yo senas, esu profsajungoj, tai dabar gali į mane kreiptis tipo Aldona
Raudonkepuraitė. Aišku?
Dar persimetę keliais nepagrindinę šios pasakos temą liečiančiais
sakiniais Vulfinas paklausė kur link traukia Aldutė. Toji durnelė nieko
neįtardama papasakojo kad eina pas savo bobulensiją ir neša Hašo, bo jau
baigėsi ir kad senolė atchodna skambino motinai ,skusdamasi kojas, ir
poteriavo kad lomkės daro savo.
Tuoj Vulfinas sumanė kaip čia susireguliavus kaifo nachaliavu. Jis ir
sako Aldonai:
- Nu tipo Aldona Raudonkepuraite aš jau gal ir eisiu, nes ką tik
prisiminiau jog neuždariau fortkės chatoj, o pati žinai.. kai fortkės
neuždarai – viskas kaifas išeina.
Užjaučiančiu žvilgsniu Aldona atsilabino su Vulfinu ir prisėdusi ant
kelmelio suvalgė jai skirtus buterbrodus su daktariška dešra, atsigėrė
iš termoso arbūzų sulčių, ištepė kremu kojas ir
atsikė
lusi pėdino toliau.
O tuo metu Vulfinas jau mynė taką tokiu tempu, kad atrodė jog miške
kažkas nusipirko dviratį su turbo nadūvu. Tai va.. su navigacija pas
čiūvą viskas normaliai buvo, tai jis nuki
rto gerą gabalą kelio ir
atsidūrė pas Aldonos senelę kieme pirmiau už pačia Raudonkepurę.
Apsidairęs kur čia pagrindinis įėjimas pradėjo baladotis.
O tuo metu senelė žiūrėjo naują serijalą per seną radiją ir stebėjosi
kodėl taip neaiškiai rodo. Ilgainiui jai dašilo kad greičiausiai čia bus
techninė profilaktika ir kad nereikia dėl to sukti sau plaučių, kepenų,
inkstų, ir kitų senokai pakeistų detalių.
Išgirdusi kad kažkas daužosi prie durų senolė paklausė:
-Yo! Whats up?
Nesitikėjęs tokio klausimo Vulfinas nusiminė, bet tuoj pat prisiminė,
kad mokykloje mokėsi dvi savaites anglų kalbos ir dabar jau pasakys
taip, kad senolė iškarto supras kad tai Aldona prisistatė:
- IĆæm OK you old b.i.t.c.h.
Senolei išgirdus Aldutės pasisveikinimą, nieko kito neliko kaip preiti
prie durų, pažiūrėti pro skylę ir įsitikinti kad tai jos anūkėlė, tačiau
senelei nelabai gavosi vaikščioti, tai toji liepė truktelti už virvutės
ir durys pačios atsidarys. Vulfinui truktelėjus niekas neatsidarė. Tada
senolė išjungė signalizaciją, atkodavo durų spynos kodą ir leido
pabandyti dar kartą.
Ć?is kartas buvo sėkmingas ir Vulfinas labai sėkmingai įsiveržė į
senučiukės chatą.
Surišęs rankas, kojas, plaukus, antakius, ausis ir nosį, Vulfinas
užsimetė senelės suknelę, skarelę ir prigulė pasnausti kol ateis
Raudonkepurė. Kol Vulfinas kalė į masę, senelė suraišiota prisiminė savo
jaunystę ir tuos fintus kuriuos darydavo su seneliu. Išsilaisvinusi per
15 minučių senolė pažadino Vulfiną ir paprašė kad šis visą tai padarytų
taip pat tik stipriau ir su grandinėmis. Vulfinas nebuvo žertvas ir
išpildė senolės prašymą. Pažiūrėjęs kad dar turi laiko – smigo.
O tuo metu raudonkepurė vis artėjo ir artėjo prie bobusės namų. Laiks
nuo laiko atsibašliuodama su expertais ir terapeutais Aldona pagaliau
prisikapstė prie senelės trobos. Nusivariusi nuo kojų Aldona pradėjo
baladoti duris. Tuo metu bobusės lovoje drybsojęs Vulfinas kiek
įstengdamas imitavo senelės balsą ir išdėstė visus technologinius
sprendimus kaip atidaryti duris.
Na štai Aldona jau ir viduje. Apsidairiusi ir jausdama kad kažkas
neladno priėjo prie lovos.
Apžiūrėjusi savo nuostabią senelė Aldona jai pasiūlė daugiau nevartoti
jokių stimuliantų ir kitų narkotinių medžiagų, nes taip baisiai atrodo,
jo iš pradžių pamanė kad tai ji, tas užsilenkęs senelis. Nu Vulfinas
kiek įmanydamas stengėsi apsimesti senele, kalbėjo apie nuostabią savo
dukrą Raudonkepurės motiną, apie žentą gerai atsiliepė. Čia Vulfinas ir
apsiablomino. Pasirodo senė jau 15 metų su žentu ant peilių eina.
Išrišusi Aldona kad čia bus užsimaskavęs narkomanas Vulfinas atsiprašė
minutei ir nuėjo į tuliką, kaip pati sakė – paturėti gerą laiką. Tulike
raudonkepurė paskambino operatyvininkams kad parištų Vulfiną kartu su
palučke. Grįžusi Aldona puolė klausinėti senelę:
- Senele senele, o kodėl tavo tokios didelės akys?
- Tai čia nuo amfetamino mano brangioji.
- Senele senele, o kodėl tavo tokios didelės rankos?
- Tai čia nuo anabolikų mano brangioji.
- senele senele, o kodėl tavo tokia didelė nosis?
- O tu į savo pasižiūrėk, žertva, sušuko senele apsimetęs Vulfinas. Ir
išvis.. dar vienas klausimas ir aš tave paštyrinsiu.. greičiau duok man
Haša, kol neišprotėjau.
O tuo metu operatyvininkai jau sėdėjo kieme ir uostė tapkes kurias
paliko senelis prieš iškeliaudamas į amžino pycho pasaulį. Apsiniūchinę
operatoriai puolė į trobą ir iškart
o prie lovos, kur Vulfinas p
asiguldęs
raudonkepurę demonstravo savo skirtumus kuom jis skiriasi nuo senelės.
Prišokę operistai suėmė Vulfiną ir paaiškino, kad moteriški drabužėliai
jam labai tinka, tik makiažą reiktu patobulinti.
Išvedę Vulfiną visi puolė ieškoti senelės. O senelė nesinervuodama
kabėjo prikaustyta grandinėmis ir laukė prisijungiančio personalo.
Nukabinta senelė apsidžiaugė savo didvyre anuke Raudonkepure Aldona ir
gal ji bus tokia gail
estinga ir neapmokestins šį mėnesį senučiukės, nes
pati žino kad hašas pas operatyvininkus. Ta proga padovanojo senelio
pižamą, baskervilio šuns atvaizdo tapetus ir kilogramą džiovintų teniso
kamuoliukų
Aldonos širdis suminkštėjo ir senelei davė atsročkę. Susikrovusi
manatkes Aldona išvyko namo.
Iki pasimatymo Aldute, traukdama iš makaronų susuktą kasiaką išlemeno
senutė.
Iki pasimatymo tarė Aldutė ir pasiėmusi antiradarą dingo miško glūdumoje.
Siūlau pažiūrėt tiem kas nematė , o kokia filmo idėja spreskite patys.. Vieni sako , kad tai “najiezdas” ant krikščionybės , nes dauguma faktų arba iš piršto laužti arba neatitinka tikrovės , bet kaip sako patys Zeitgeist kūrėjai: nereikia priimti nuomonės kaip tiesos.
taigi einame į http://www.zeitgeistmovie.com/main.htm spaudžiam ant piešinuko su akim ir žiūrom 
Filed under: Uncategorized | Tags: manipuliacija, psichologija, psichologinis spaudimas, spaudimas
Iš VU derybų psichologijos studento namų darbo, taigi skaitom.
Psichologinis spaudimas
Psichologinis spaudimas – tai įtaigus, solidus; stiprus, intensyvus; įsakmus, įtikinantis; pastovus, stabilus žmogaus psichikos paveikimo metodas, siekiant priversti jį vienaip ar kitaip elgtis bei pažeminti jį socialinės hierarchijos kontekste.
Psichologinis spaudimas naudojamas armijoje, valdžios organuose, teroro metu ir apskritai dažnai su juo susiduriama kasdieniniame gyvenime. Tačiau kartais nutinka ir taip, kad psichologinį spaudimą kitam darantis žmogus ir pats to nesuvokia. Psichologinio spaudimo esmė glūdi oponento statuso, jo asmeninės vertės sumenkinime. Todėl jeigu svarbaus susitikimo metu yra daromos pastabos apie drabužius arba išvaizdą (tarkim, pasakant, kad tas kostiumėlis žmogui netinka), verta susimąstyti, ar žmogus, sėdintis priešais, nenori tiesiog nukreipti dėmesio nuo svarstomo klausimo esmės. Priemone tam padaryti gali tapti bet kuris žmogui svarbus dalykas – kad ir jo žemas ūgis ar kiek per didelis svoris.
Sumenkinti žmogaus statusą galima ir priverčiant jį laukti kokiame nors priėmime, nesiklausant, ką jis kalba, nežiūrint jam į akis ar tyčia sutrumpinant apsisprendimui skirtą laiką, o taip pat ir mėtant užuominas apie pažintis. Visa tai gali labai paveikti žmogų ir padaryti jį daug daugiau pasiduodančiu kitų įtakai. Tokiu atveju pas žmogų gali atsirasti nesąmoningas noras kuo greičiau išeiti iš susitikimo, net jei tai ir atneštų jam žalos. Norint nepasiduoti tokiam spaudimui, reikia ugdyti savigarbos jausmą.
Kai reikia pasirašyti labai svarbų dokumentą ir asmuo bando ties juo susikaupti, jo partneris gali pabandyti netikėtai nukreipti jo dėmesį į visiškai su klausimo esme nesusijusius dalykus ir taip pirmajam to nė nesuvokiant, padaryti norimą įtaigą. Tokio atvejo iliustracija galėtų būti situacija, kai žmogaus paklausiama: „Kokios spalvos tušinukais mėgstate pasirašinėti – mėlynos ar juodos?“. Tarkim, žmogus atsakys, kad juodos. Psichologas Miltonas Eriksonas tai vadino pasirinkimo iliuzija arba apgaulingu alternatyvos jausmu. Be to, kad šioje situacijoje žmogaus dėmesys yra perkeliamas į su klausimo esme nieko bendra neturintį objektą, jam dar ir duodamas pasirinkimas be pasirinkimo. Maža to, kai kuriems žmonėms net kyla nesąmoningas dėkingumo jausmas už pareikštą susidomėjimą jų persona, o atsakydamas į klausimą, žmogus kaip ir pats jau sutinka su tuo, kad jam teks pasirašinėti jo mėgstamiausiu juodos spalvos tušinuku.
Hipnozės metu psichologai dažnai naudoja tokį metodą, kaip „atvirkštinė komanda“. Norint suprasti, kas tai yra, tereikia pamėginti įsivaizduoti kad kas nors įeina į patalpą, kur yra žmonių ir paprašo jų nežiūrėti į lubas. Didžioji dauguma ten esančių būtinai padarys atvirkščiai. Kaip tik ant tokio pagrindo statomos kai kurios reklaminės akcijos. Tokį būdą gali pritaikyti ir partneris derybų metu, jei geranorišku-juoko tonu pasakytų: „Būkite atidus, peržiūrinėdamas šiuos dokumentus, per daug neatsipalaiduokite, nepraraskit kontrolės, jūs turit viską atidžiai peržiūrėti. O tai dabar daug kas apgaudinėja“. Yra didelė tikimybė, kad po tokių žodžių žmogus ims visiškai pasitikėti savo oponentu, praras kontrolę, atsipalaiduos ir bus pasirengęs kad ir tą pačią minutę pasirašyti bet ką, ko jo paprašys.
Grasinimas susidoroti fiziškai dar nėra fizinis spaudimas, tačiau pasekmės to gali būti žymiai blogesnės. Tokios mintys ne tik kad užkariauja visą sąmonę, jos dar ir slopina žmogų, versdamos jį apie tai galvoti. Jis tampa neįtikėtinu greičiu besidauginančių minčių vergu. Todėl svarbu išmokti ignoruoti grasinančius laiškus, skambučius ar žinutes ir nepasiduoti panikai ar baimei, o sveiku protu apsvarstyti ir rasti išeitį iš bet kokios situacijos.
Psichologinį spaudimą iliustruojantis pavyzdys
Dvi draugės, nusprendusios kartu švęsti savo gimtadienius, susitarė susitikti kavinėje ir aptarti visas su gimtadienio organizavimu susijusias smulkmenas. Pagrindinė jų vakaro tema turėjo būti draugai, dalyvausiantys gimtadienyje. Šis klausimas kėlė nemažai problemų, nes namuke, kurį jos išnuomavo, buvo ribotas vietų skaičius, be to, viena mergina turėjo tokių draugų, kurie nepatiko kitai…
Atėjusi penkiom minutėm anksčiau iki sutarto laiko, mergina A nusprendė į kavinę viena neiti, o palaukti savo draugės (merginos B) lauke. Taip ji betrypčiodama pralaukė 20 min, o pasiteisindama, mergina B pasakė, kad su savo vaikinu kalbėjosi telefonu, todėl niekaip negalėjo išeiti iš namų. Kai jos pagaliau nuėjo į kavinę, mergina A buvo įsiutusi, bet kadangi susitarti vis tiek reikėjo, pokalbį ji pradėjo taip:
- Nu, tai kviesi savo tą porelę?
- Tai jo, mes su jais pažįstami nuo penktos klasės… Be to, jos tėvas mūsų fakulteto dekanas… Juos tai tikrai kviesiu.
- Nesuprantu, kas čia per toks šlykštus kvapas…Čia gal tie tavo nauji kvepalai kur nusipirkai?
- Tau nepatinka? Aš tai dievinu šitą kvapą… Tiek to… O tai kiek žmonių bus iš tavo pusės?
- Dar tiksliai nežinau… Trys žmonės kol kas dar neapsisprendžia…
- Bet tai mums jau šiandien reikia žinoti skaičių, reikia gi dėl maisto ir gėrimų susitarti. Nes paskui, kai paskutinę minutę viską darysim, tai būtinai ką nors pamiršim.
- Nieko, spėsim… Dar iki gimtadienio nežinia, kas gali nutikti… Girdėjai vakar per žinias, kai sakė, kad kažkokią merginą vidury dienos trys bachūrai užpuolė?..
Manipuliacija
Manipuliacija – tai dvejopas, kompozicinis; vikrus, tvirtas; daugiareikšmis, dviprasmiškas; subalansuotas žmogaus psichikos paveikimo metodas, kurio tikslas pastatyti kitą į nepatogią padėtį, verčiant jį pasirinkti tarp dviejų alternatyvų (blogos ir geros, geros ir dar geresnės, blogos ir dar blogesnės, geros ir neutralios, blogos ir neutralios). Siekiama mūsų žodžiais ir veiksmais priversti kitą žmogų padaryti tai, ko norime.
Psichologinę manipuliaciją naudoja politikai, ideologai; diskusijų, polemikų, derybų metu ir pan. Kasdieniame gyvenime manipuliacija tampa švelnia savisaugos forma, saugančia nuo vadovų lazdos perlenkimų, prasto kolegų charakterio, nedraugiškų aplinkinių replikų.
Manipuliatoriai paprastai laimi ne jėga, bet gudrumu ir ištverme. Štai kelios dažniausiai sutinkamos manipuliacinės gudrybės:
1. Oponento suerzinimas. Kaltinimais, priekaištais arba pašaipomis stengiamasi išvesti oponentą iš pusiausvyros, kol oponentas susierzins ir pareikš neapgalvotą, nenaudingą sau repliką. Labai dažnai manipuliuodami žmonės naudoja „žnybius“, siekdami paveikti jautrią kito asmens vietą.
2. Nesuprantamų žodžių ir terminų naudojimas. Taip stengiamasi sudaryti aukšto lygio profesionalumo įspūdį arba „pridėti“ problemai rimtumo. Sudėtingų terminų naudojimas gali sukelti oponento susierzinimą bei gynybinę arba atsitraukimo reakciją. Manipuliacija suveikia, jei oponentas nepasitikslina neaiškių terminų ir priima sakomus argumentus.
3. Nuoroda į „aukščiau stovinčius“ arba autoritetus. Išsakoma mintis, kad jei oponentas ir toliau nenusileis ginče, tai gali nepatikti „aukščiau stovintiems“, o jų geriau nejaudinti. „Ar Jūs suprantate, kieno interesus pažeisite, jei nesutiksite su šiomis išvadomis?“
4. „Tai banalu!“ Pareiškimais „tai banalu“, „visa tai nesąmonės“, „tai savaime suprantama“ išsakomas niekuo nepagrįstas vertinimas. Tokiais pareiškimais oponentas provokuojamas aiškintis ir įrodinėti, kad yra ne taip.
5. Nepasakymas iki galo su užuomina į ypatingus motyvus. Šios gudrybės tikslas – nepasakyti kažko iki galo ir sudaryti daugiaprasmį įspūdį, kad galima būtų pasakyti daugiau, bet „Jūs gi suprantate“.
6. Netikra gėda. Neteisingi teiginiai gali būti pateikiami tokia forma, kad juos belieka priimti, pvz., „Kaip Jūs ir žinote..“, „Visi mes žinome, kad…“. Neretai būna gėda prisipažinti, kad nežinai. Dauguma žmonių, prieš kuriuos naudojama ši gudrybė, linkteli galva arba bent jau apsimeta, kad tikrai žino apie ką kalbama, nors teiginys gali būti klaidingas.Ypač nemalonu išgirsti „Kaip, Jūs nežinote?“. Tokiame klausime skamba priekaištas: „Apie ką tuomet su Jumis iš viso kalbėti?“
7. Aš Jums atvirai sakau. Šioje gudrybėje akcentuojamas pranešimo patikimumas ir pranešėjo atvirumas. Pvz., „Aš Jums atvirai (tiesiai) sakau,…“. Taip sukuriamas įspūdis, kad viskas, kas buvo sakoma anksčiau, nebuvo pasakoma atvirai, tiesiai ar iki galo. Tokios gudrybės padeda atkreipti dėmesį į tai, kas bus pasakyta ir kartu skatina partnerį atsakyti lygiai taip pat atvirai, tiesiai ir sąžiningai.
8. Tai tik teorija, o praktikoje kitaip. Tai pareiškimas, kad viskas, ką sako oponentas, teisinga teoriškai, tačiau netinka praktikoje. Tokia gudrybė verčia oponentą įrodinėti savo teisybę ir diskusija gali nukrypti į puolimus ir kaltinimus.
9. Fakto (argumento) prilyginimas asmeninei nuomonei. Šia gudrybe siekiama oponento argumentus prilyginti asmeninei oponento nuomonei, kuri, kaip ir bet kurio žmogaus nuomonė, gali būti klaidinga. „Visa tai tik Jūsų nuomonė“- tokie pareiškimai skatina gintis ir prieštarauti, apginti savo nuomonę. Jei oponentas stengiasi apginti savo argumentus, jis nukrypsta nuo svarstomos temos ir manipuliatorius pasiekia savo tikslą.
10. Argumentų iškreipimas. Oponento argumentai iškreipiami ir pateikiami kaip keisti, pvz., „Jūsų kolega mums sakė….“. Tokie žodžiai verčia į juos sureaguoti. Jie paprastai sukuria nekonstruktyvų nusiteikimą ir gynybinę reakciją.
Skirtumai ir panašumai tarp manipuliacijos bei psichologinio spaudimo
Taigi išryškėja toks dalykas, kad sąvokos „manipuliacija“ bei „psichologinis spaudimas“ daug kur persidengia ir didelio skirtumo tarp jų nesimato. Visgi galima pamėginti išskirti tam tikrus
ryškesnius psichologinio spaudimo ir manipuliacijos elementus.
Psichologinis spaudimas.
Būdai Veiksmai Žodžiai Padėtis
Solidus Jėga Įsakmūs Pastovumas
Įtaigus Intensyvumas Įtikinantys Stabilumas
Manipuliacija.
Būdai Veiksmai Žodžiai Padėtis
Dvejopas Vikrumas Dvireikšmiškumas Pusiausvyra
Kompozicinis Tvirtumas Daugiaprasmiškumas Subalansuotumas
Dar minint skirtumus, galima pasakyti, kad psichologinis spaudimas gali būti daromas ir pačiam žmogui to nesuvokiant, nesąmoningai, kai tuo tarpu manipuliuodamas žmogus jau puikiai suvokia, ką daro, ir sistemingai siekia savo tikslo.
Literatūra
1. Aleksandravičienė I., Manipuliacijos, http://www.karjeroscentras.lt/lt.php (2006 m. kovas 5 d.).
2. Дерюгин В. И., Система методов психологического воздействия, http://psychology.net.ru/articles/content/1105305530.html (2006 m. kovas 4 d.).
3. УФАЕВ K., Психологическое давление в повседневной жизни, http://psy.piter.com/library/?tp=1&rd=5&l=617 (2006 m. kovas 5 d.).
Filed under: rašleva | Tags: intelektas, kalbėjimas, žodinis intelektas, žodis
Tai vienas iš esminių kriterijų, apibūdinančių žmogaus išprusimą. Dauguma galvoje besirutuliojančių minčių, idėjų bei sumanymų į platųjį pasaulį iškeliauja žodžių pavidalu. Verbalinis bendravimas yra pagrindinis mąstymo bei saviraiškos instrumentas. Svarbią žmogaus, kaip asmenybės, brandos dalį sudaro būtent žodinio intelekto lavinimas. Įvairių studijų duomenimis, tarp žmonių profesinės sėkmės ir žodinės saviraiškos gebėjimų yra stiprus koreliacinis ryšys. Su tokiais žmonėmis lengviau bendrauti, paprasčiau juos suprasti, nesunkiai galima rasti bendrų interesų. Gerai savo liežuvį “nusmailinę” asmenys kitų žmonių akyse nesunkiai užsitarnauja pagarbos, įtakos bei valdžios statusus.
Dauguma žmonių gerokai nuvertina kalbėjimo dovaną. Išmokę šnekėti dar ansktyvoje vaikystėje, vėliau jie apleidžia šį įgūdį ir jo nebelavina. Taip užsiveria daugybė gyvenimiškos sėkmės galimybių. Juk tereikia tik:
- Įsigyti ir naudoti gerą žodyną. Tai yra būtinas darbo kabineto atributas rimtai į asmeninį tobulėjimą žiūrintiems žmonėms. Nauji bei nežinomi žodžiai geriausiai įsimenami tuomet, kai yra žinoma jų prasmė bei kilmė. Jei tenka dažnai rašyti tekstus, didesnė žodžių atsarga nepaprastai praverčia formuluojant savo mintis.
- Skaityti. Iš vienos pusės patarimas skaityti atrodo absurdiškas, nes tą daro visi. Tačiau didžioji visuomenės dalis skaito tokią informaciją, kuri neturi jokios vertės. Geriau per mėnesį perskaityti kelias rimtas, gerai parašytas knygas, nei kasdien siurbti masinių žiniasklaidos priemonių brukamas naujienas.
- Rašyti. Tą irgi sugebama dauguma iš mūsų. Rašome sms žinutes, elektroninius laiškus, straipsnius bei knygas. Tobulinant ir lavinant savo rašyseną, verta atkreipti dėmesį į šiuos aspektus: ar pavyksta raštu išdėstyti tai, ką turite omenyje; ar tai bus suprantama skaitytojui; ar įmanoma savo mintis išreikšti dar aiškiau bei glausčiau.
- Žodžių žaismas. Maži vaikai mokosi kalbėti žaisdami ir eksperimentuodami su žodžiais. Žaismingas požiūris padeda su jais susidraugauti bei natūraliai išmokti. Nemanykite, jog žaidimai yra skirti tik vaikams. Įvairiuose IQ testuose dažnai pasitaiko “žodžių dėlionės” tipo užduočių. Žaidimai su žodžiais gerina kalbos išraiškingumą, vaizdingumą bei lavina intelektą.
- Klausyti savęs. Lygiai taip pat, kaip peržiūrite parašyto teksto juodraštį ir ištaisote paliktas klaidas, galima pasiklausyti savęs šnekančio. Pažvelgus iš šalies, įspūdis visuomet būna kitoks. Tuomet išryškėja visos šnekamosios kalbos klaidos ir blogi įpročiai, kurių neįmanoma aptikti žvelgiant iš asmeninės pozicijos.
